Balnuotasis kiras

Praskrendanti, vasarojanti, žiemojanti rūšis. Lietuvoje galima matyti ištisus metus.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma dėl tyrimų stokos, tačiau neperinčių paukščių gausa nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Lietuvoje neperi. Dažniau paukštis aptinkamas prie Baltijos jūros, Kuršių mariose, Nemuno deltoje. Apsilanko ir vidaus vandenyse.

Buveinė. Paukščių pastebima prie didesnių vandens telkinių, sąvartynuose, besiilsinčių smėlio salose, laukuose.

Skiriamieji požymiai. L - 61-74 cm. Panašus į silkinį kirą, tik daug didesnis, pilkai juoda nugara ir galingu geltonu snapu su didele raudona posnapio dėme. Kojos ilgos, pilkai rožinės spalvos. Sparnų galai su didelėmis baltomis dėmėmis ir plačiai baltai apvedžiotomis plunksnomis „plaštakos" srityje. Balti kraštinių didžiųjų plasnojamųjų plunksnų galai gerai matomi. Jauniklių foninė spalva šviesi, iš viršaus jie tankiai juodai dėmėti, iš apačios vienodai rusvai dėmėti, „plaštakos" galai plačiai šviesiai apriboti. Snapas galingas, juodas. Kai skrenda, matomas nevienalytis siaurai juodas uodegos galas ir baltas, nedaug dėmėtas antuodegis. Sparnų didžiųjų plunksnų srityje iš viršaus matyti šviesi dėmė. Antros žiemos paukščiai turi šviesią, mažai dryžuotą galvą ir rusvą snapo pagrindą.

Balsas. Kontaktiniai ir tuoktuviniai balsai panašūs į sidabrinio ir silkinio kirų, bet duslesni, aštresni, kartojami lėtesniu...