Silkinis kiras

Praskrendanti, retkarčiais žiemojanti rūšis. Dažniau matoma balandžio—gegužės ir rugsėjo— lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma dėl tyrimų stokos.

Paplitimas ir gausa. Mūsų kraštą šiauriau perintys paukščiai aplanko migracijų metu. Dažniau pasitaiko vakarinėje šalies dalyje. Užregistruoti
tik pavieniai žiemojimo atvejai pajūryje ir Nemune.

Buveinė. Įvairūs vandens telkiniai, apsistoja polaidžio apsemtose pievose, laukuose.

Skiriamieji požymiai. L — 48—56 cm. Dažniausiai Lietuvoje pasitaikantys nominaliojo porūšio paukščiai yra labai panašūs į balnuotąjį kirą, bet gerokai mažesni, nugara juodesnė, kūnas kibesnis, snapas silpnesnis, sparnai ilgesni, kojos geltonos. Baltos sparnų galiukų dėmės mažos, dažnai sunkiai įžiūrimos. Kai skrenda, iš apačios matomos juosvos mažųjų plasnojamųjų plunksnų juostos. Paukščio poilsio apdaru galva būna nelabai ryškus, pilkai dryžuota. Lietuvoje neretai pasitaikantis vakarinis porūšis skiriasi tamsiai pilka nugara ir trumpesniais su juodais galais sparnais, kurių galiukai būna aiškiomis baltomis dėmėmis. Žiemą šio porūšio paukščių galva gausiai pilkai dryžuota, kojos rusvai rožines. Skandinaviškojo porūšio paukščių viršus juosvas, o ne sodriai juodas kaip nominaliojo porūšio silkinių kirų, sparnai ilgesni. Jauniklių snapas juodas, kojos rusvai rožinės, kūnas durpinis, gausiai tamsiai dėmėtas. Kai skrenda, matoma tamsi viršutinė sparnų puse, be šviesios dėmės didžiųjų...