Krantinis tilvikas

Perinti, migruojanti, praskrendanti rūšis. Dažniausiai matoma balandžio pabaigoje-rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Pastebima, kad nyksta perėjimo vietos, todėl manoma, jog rūšies būklė yra nepalanki.

Paplitimas ir gausa. Paplitęs visoje šalyje paukštis, kiek retesnis šiaurinėje dalyje. Lietuvoje kasmet peri 1 000—2 000 porų. Dažnas migracijų metu.

Buveinė. Gyvena įvairių vandens telkinių pakrantėse, salose, smėlio ir žvyro karjeruose.

Skiriamieji požymiai. L - 18-20,5 cm. Nedidelis smėlėtų pakrančių tilvikas trumpomis žalsvomis kojomis ir neilgu snapu. Labai būdingas užpakalinės kūno dalies ir ilgos uodegos siūbavimas, taip pat būdingas skrydis palei pat vandens paviršių, trumpais, drebančiais sparnų mostais, pakaitomis su sklendimu žemyn išlenktais sparnais. Kūno viršus smėlio spalvos, su retokomis, smailiomis, juodomis dėmelėmis. Galva, kaklas ir krūtinė smulkiai ir tankiai dryžuoti, dryžiai staigiai baigiasi ties baltu pilvu, su kuriuo sudaro kontrastą. Pilvo priekyje baltas plotelis
užeina aukštyn trumpos juostelės pavidalu. Jauniklių viršus kartu su vidinėmis sparnų mažosiomis plunksnomis raibas — išraižytas siauromis juodomis juostelėmis. Kai skrenda, gerai matomos baltos sparnų juostos.

Balsas. Aukšti šaukiamieji garsai „tsvy tsvy tsvyp", dažniausiai girdimi paukščiui pakylant. Nerimo balsai skamba panašiai, bet pratisai -...