Laplandinis griciukas

Praskrendanti rūšis. Aptinkama nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo sąrašus. Būklė šalyje nežinoma dėl tyrimų stokos, tačiau migruojančių paukščių nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Peri tundroje ir taigoje. Lietuvoje dažniausiai paukštis matomas pajūryje ir Nemuno deltoje, retkarčiais - įvairiose šalies vietose esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose, kitose vietose.

Buveinė. Praskrisdami paukščiai apsistoja jūros paplūdimiuose, Nemuno deltos smėlio salelėse, nuleistuose žuvininkystės tvenkiniuose.

Skiriamieji požymiai. L - 33-41 cm. Panašus į paprastąjį griciuką, tik kiek mažesnis, trumpesnėmis kojomis ir trumpesniu, pastebimai aukštyn riestu snapu. Vasarą patino apačia ištisai tamsiai ruda, viršus pilkas, tamsiai dėmėtas, snapas tamsus. Patelė panašių spalvų kaip paprastojo
griciuko patelė, tačiau atskiriama iš dėmėtesnės nugaros, riesto, tamsaus snapo ir skersai tamsiai dryžuotos uodegos. Jaunikliai gelsvai rusvi, tankiai tamsiai dėmėti iš viršaus, snapo pagrindas rožinio atspalvio. Rudenį suaugę paukščiai būna pilki, viršuje kiek tamsiau dryžuoti,
su ilgesniais šviesiais antakiais. Apačia balsva, pilkesnės krūtinės šonai švelniai dryžuoti. Snapo pagrindas šviesiai rožinis. Skrendantį paukštį nesunku atskirti iš tamsių sparnų, skersai dryžuotos uodegos ir pailgos, baltos nugaros dėmės.

Balsas. Sudarytas iš trumpų kartojamų frazių „tvi... tvi" ar...