Mornelis

Reta, praskrendanti rūšis. Pastebima rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Būklė šalyje nežinoma, nes tai retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Iš mūsų šaliai artimesnių kraštų gyvena Skandinavijos šiaurėje ir Vidurio Europos kalnuose. Lietuvoje iki šiol mornelis pastebėtas tik 4 kartus.

Buveinė. Gyvena kalnuotose vietovėse. Migracijų metu apsistoja plačiuose laukuose, arimuose.

Skiriamieji požymiai. L - 20,5-24 cm. Primena sėjiką, tačiau yra kompaktiškesnio sudėjimo ir švelnesnės išvaizdos. Pavasarį suaugę morneliai lengvai atpažįstami iš rudo pilvo, nuo pilkos krūtinės ir kaklo atskirto dviguba balta ir juoda skersine juostele. Gerklė ir antakiai balti. Viršus pilkas, gelsvai margas. Patelės spalvos kontrastingesnės nei patino. Lietuvoje matomi paukščiai jau būna poilsio apdaru. Jiems būdinga pilka su skersine balsva juostele krūtinė ir tokios pat spalvos kūno šonai. Antakiai už akių rusvi, jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius rudens apdaru, tačiau jų viršus kontrastingai dėmėtas (juosvomis ir balsvomis dėmėmis), krūtinė ir kūno šonai gausiau dėmėti.

Balsas. Paukščiams skrendant dažniausiai girdimos melodingos trumpos frazės „pji... pji" ar mažiau raiškios „pjir-r-r... pjir-r-r". Tuoktuvių balsas skamba kaip „tviut tviut tviut tr-r-r-r-r tviut".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma