Paprastoji pempė

Perinti, migruojanti, kartais žiemojanti rūšis. Paprastai pastebima kovo-lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė vertinama kaip nepalanki dėl perinčios populiacijos gausos mažėjimo. Tą lėmė dėl žemės ūkio pojūčių sunykusios
veisimosi buveinės.

Paplitimas ir gausa. Paprastoji pempė paplitusi visoje šalyje, nors paskutinius du dešimtmečius perint dažniau randama vakarinėje dalyje. Lietuvoje kasmet peri 18 000-20 000 porų. Migracijų metu aptinkama taip pat visoje šalyje. Žiemą paukščių pastebėta pamaryje, žuvininkystės
tvenkiniuose, laukuose.

Buveinė. Atviros vietos — šlapios pievos, ganyklos, arimai, žuvininkystės tvenkiniai.

Skiriamieji požymiai. L - 28-31 cm. Visiems gerai pažįstamas, nesupainiojamas, vyraujančių juodos ir baltos spalvų paukštis ilgu kuoduku.  viršutinė kūno dalis juoda, su žaliu ir purpuriniu žvilgesiu. Apačia grynai balta, uodega balta, su juoda dėme, pauodegys rudas. Patino krūtinė, galvos priekis ir skruostų ūsai juodi. Patelės juodas kūno priekis su baltomis dėmėmis. Suaugusių paukščių poilsio apdaru smakras ir kaklo priekis balti, viršutinė dalis rusvai skersai dryžuota. Jaunikliai panašūs, tačiau jų kuodukas trumpas, o skersinis kūno viršaus margumas kontrastingesnis, žvynų pavidalo.

Balsas. Šaukiamasis balsas — visiems gerai pažįstamas „gyvi... gyvi" ar „givy... gyvi". Tuoktuviniai balsai sudaryti iš panašių šūksnių -...