Raibakrūtis bėgikas

Rūšis: Sėjikiniai
Lotyniškas pavadinimas: Calidris melanotos

Labai retai užskrendanti rūšis. Lietuvoje pastebėta birželio pradžioje ir rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Raibakrūtis bėgikas gyvena Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Rytų Sibire. Lietuvoje pirmą kartą matytas Kintų žuvininkystės tvenkiniuose 2006 m. Vėliau dar pastebėtas 3 kartus Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniuose ir Nemuno deltoje.

Buveinė. Laikosi nuleistuose dumblėtuose žuvininkystės tvenkiniuose, pastebėtas dumblėtoje permirkusioje pievoje.

Skiriamieji požymiai. L - 19-23 cm. Kiek didesnis už juodakrūtį bėgiką paukštis, bet iš išvaizdos į jį panašus. Snapas vidutinio ilgio, labai nežymiai lenktu galu, snapo pagrindas gelsvas. Kojos gelsvos. Suaugusių paukščių viršus pilkas, tamsiau dėmėtas. Virš akių nežymūs, šviesūs antakiai, krūtinė tankiai dryžuota, dryžiai staigiai baigiasi ties baltu pilvu. Jaunikliai skiriasi rudesniu viršumi, ypač rudai kraštuotomis sparnų dengiamosiomis plunksnomis ir gana rudu viršugalviu, siaurais baltais nugaros dryžiais. Kai skrenda, gerai matomas baltas pilvas ir tarsi
nupjauta tamsi krūtinė. Balsva sparnų juostelė siaura ir neryški.

Balsas. Saukiamasis balsas panašus į trumpas, kiek čiurlenamas frazes „tir-rl... tir-rl".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma. Galimas neigiamas poveikis dėl paukščių trikdymo.