Riestasnapis bėgikas

Praskrendanti rūšis. Dažniausiai pastebima gegužės mėn. ir nuo liepos vidurio iki spalio pradžios.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, tačiau migruojančių paukščių nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Riestasnapis bėgikas gyvena arktinėje Sibiro dalyje. Lietuvoje nors ir negausiai, tačiau aptinkamas visoje šalyje, kiek dažnesis vakarinėje dalyje.

Buveinė. Praskrendantys paukščiai apsistoja dumblėtose, smėlėtose jūros pakrantėse, marių smėlio salose, nuleistose žuvininkystės tvenkiniuose.

Skiriamieji požymiai. L - 19—21,5 cm. Riestasanpis bėgikas veisimosi apdaru lengvai atpažystamas iš rudos apatinės kūno dalies, kontrastingai tamsiai ir balsvai dėmėto viršaus. Į antrą vasaros pusę ruda apatinės kūno dalies spalvajau būna balsvai dėmėta. Snapas gana ilgas, juodas, galas aiškiai lenktas žemyn. Kojos ilgos, juodos. Poilsio apdaras viršuje vienodai pilkas, apačia balta, krūtinė negausiai tamsiau dryžuota. Nuo šiuo apdaru panašaus juodakrūčio bėgiko skiriasi kūno proporcijomis, gerokai už uodegos išlindusiais sparnais, balsvais antakiais, o kai skrenda - baltu antuodegiu be skiriamosios juodos centrinės juostelės. Jaunikliams nugarinėje dalyje būdingos žvyno pavidalo juodos dėmės, gelsva, tik šonuose neryškiai dryžuota krūtinė, šviesūs, kiek skelti antakiai. Vėliau rudenį gelsva krūtinės spalva...