Plokščiasnapis bėgikas

Negausi, praskrendanti rūšis. Lietuvoje pastebėta gegužę ir birželio pabaigoje—rugsėjo viduryje.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma dėl tyrimų stokos, tačiau migruojančių paukščių registracijos išlieka reguliarios.

Paplitimas ir gausa. Iš artimesnių mūsų šaliai kraštų peri Šiaurės Suomijoje, Norvegijoje. Pirmą kartą Lietuvoje plokščiasnapis bėgikas užregistruotas 1989 m. Nemuno deltoje. Pastaruoju metu pastebimas įvairiose šalies vietose (kasmet po kelis—keliolika paukščių).

Buveinė. Dažniausiai paukščių matoma nuleistuose žuvininkystės tvenkiniuose, kartais - smėlėtose Nemuno deltos salelėse.

Skiriamieji požymiai. L - 15-18 cm. Mažesnis už juodakrūtį bėgiką, bet spalvomis į jį panašus. Vasarą suaugusių paukščių viršus tamsus, su balsvais plunksnų pakraščiais ir plonais, baltais, išilginiais dryžiais. Krūtinės ir pilvo šonai su strėliškomis, juodomis dėmėmis. Galva su aiškiais, dvigubais, baltais antakiais. Kojos kiek trumpesnės. Maitindamasis paukštis juda ir snapu baksnoja lėčiau nei juodakrūtis bėgikas. Poilsio apdaru pilkas, iš viršaus su tamsiais plunksnų stiebeliais, viršugalvis juosvai dryžuotas. Jaunikliai gausiai juodai ir rudai dėmėti iš viršaus. Siauros, baltos išilginės nugaros juostelės gerai matomos. Tamsų viršugalvį išilgai suskaido dvigubi balti antakiai. Kiek gelsva krūtinė ryškiai dryžuota ir gerai skiriasi nuo balto pilvo. Kojos tamsiai žalsvos.

Balsas. Kai skrenda, girdimos trumpos, čiurlenamos trelės „tiur-r-r... tiur-r-r...