Raudonkojis tulikas

Rūšis: Sėjikiniai
Lotyniškas pavadinimas: Tringa totanus

Perinti, migruojanti rūšis. Pastebima kovo—lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus. Būklė vertinama kaip nepalanki dėl mažėjančios perinčios populiacijos ir nykstančių perėjimo vietų.

Paplitimas ir gausa. Nors ir paplitęs, tačiau perėjimo sezonu nėra dažnas paukštis. Lietuvoje kasmet peri 600-800 porų. Gausiau aptinkamas migracijų metu.

Buveinė. Peri šlapiose pievose, užpelkėjusiose ežerų ar upių pakrantėse, atvirose salose ir pan. Ne veisimosi metu aptinkamas ir įvairių vandens telkinių pakrantėse, seklumose.

Skiriamieji požymiai. L - 24-27 cm. Nuo tamsiojo tilviko skiriasi trumpesniu, tiesiu ir tvirtu snapu bei trumpesnėmis elegantiškesnėmis kojomis. Pavasarį kūno viršus rusvai pilkas, tamsiau dėmėtas, apačia balsva, kūno šonai ir latrinė gausiai dryžuoti. Kojos ir snapo pagrindas raudoni. Trumpi antakiai ir akių žiedeliai balti. Rudenį viršus ir krūtinė vienodai pilki, kūno šonai ir pauodegys neryškiai raibi. Jauniklių tamsi nugara smulkiai gelsvai marga, krūtinė ir kaklas intensyviai dryžuoti, kojos neryškiai oranžinės. Kai skrenda, lengva atpažinti iš plataus balto užpakalinio sparnų krašto ir pleišto pavidalo baltos nugaros dėmės. Kojos tik šiek tiek išlenda už uodegos.

Balsas. Paukščiams skrendant girdimas melodingas „tiuhiu... tiuhiu". Sunerimęs paukštis skleidžia dažniau kartojamus „tiuh tiuh...

„tiuh tiuh tiuiuh". Giesmę sudaro kiek garsėjanti malonių švilpesių serija „tiulih tiulih tiulih tiulih".

Grėsmės. Rūšis nyksta dėl sausinamų ir užaugančių šlapžemių nutraukus ūkinę veiklą arba dėl eutrofikacijos. Galimas neigiamas poveikis dėl trikdymo ir plėšrūnų.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.