Brastinis tilvikas

Perinti, migruojanti, praskrendanti rūšis. Dažniausiai matoma kovo pabaigoje-spalio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė nežinoma dėl tyrimų stokos, tačiau gausa nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Paukštis paplitęs visoje šalyje. Lietuvoje peri 5 000-7 000 porų. Įprastas migracijų metu, nors dažniausiai aptinkama pavienių paukščių.

Buveinė. Peri šlapiuose miškuose. Dažniausiai paukštis matomas brastose, bebravietėse, prie nedidelių ežeriukų,polaidžio apsemtose vietose, prie upelių ar miške esančių sausinimo griovių. Migruojančių galima išvysti ir atvirose vietose — šlapiose pievose, palei melioracijos kanalus, vandens telkinių pakrantėse.

Skiriamieji požymiai. L - 20-24 cm. Nedidelis, bet gana tvirtai sudėtas tilvikas vidutinio ilgio kojomis ir ilgoku snapu. Kūno viršus žalsvai juosvas, su smulkiomis baltomis dėmelėmis. Pilvas ir pauodegys grynai balti. Krūtinė ryškiai dryžuota, aiškiai skiriasi nuo šviesaus pilvo. Balti antakiai matomi tik akių priekyje. Kojos pilkai žalios. Suaugusių paukščių poilsio apdaru viršus ir krūtinė palyginti vienodai tamsūs. Jaunikliai anašūs, tik jų viršus išmargintas kiek stambesnėmis gelsvomis dėmelėmis. Kai skrenda, matomas ryškiai kontrastuojantis baltas antuodegis, balta, stambiais juodais dryžiais skersai išmarginta uodega, tamsios pasparnės ir labai nežymiai iš uodegos išlindusios kojos.

Balsas. Paukščiui netikėtai pakylant nuo vandens telkinio, girdimas šaižus balsas, panašus į...