Smailiauodegis plėšikas

Negausi, praskrendanti rūšis. Mūsų krašte dažniausiai pastebima rugpjūčio—spalio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma dėl tyrimų stokos, tačiau migruojančių paukščių
nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Smailiauodegis plėšikas negausiai, tačiau reguliariai praskrenda pajūriu, retkarčiais užsuka į Kuršių marias, aptiktas ir vidaus vandenyse.

Buveinė. Jūra, didesnės upės ir didesni ežerai.

Skiriamieji požymiai. L - 37-44 cm. Skrydis veržlus ir grakštus. Suaugėlių vidurinės uodegos plunksnos stipriai pailgėjusios ir smailios. Šviesios formos paukščiai iš viršaus pilkai rudi, apačia balta, kartais su nežymia krūtinės juosta, viršutinė galvos dalis tamsi, bei šviesesnė nei bukauodegio plėšiko ir neapima žiočių. Šviesios formos jaunikliams būdingas ochros atspalvis, ypač ant galvos. Tamsus viršus ochriškai palšai, skersai margas. Šviesesnė apačia tankiai, siaurai, tamsiau dryžuota. Tamsios formos jaunikliai labai primena tamsius bukauodegius plėšikus, tačiau iš arčiau atpažįstami iš silpnesnio snapo ir 2—3 cm už uodegą ilgesnių smailių ir siaurų vidurinių uodegos plunksnų. Jų pauodegys nedryžuotas ar menkai dryžuotas. Kai skrenda, iš apačios matyti tik viena balsva dėmė. Snapo pagrindas tamsiau pilkas, tad iš toliau snapas atrodo tamsus.

Balsas. Perėjimo vietose neretai girdimas kiek kniaukiamas „ke-e ah... ke-e ah" ar trumpesnis „kjeh".

Grėsmės....