Bukauodegis plėšikas

Reta, praskrendanti, kartais žiemojanti rūšis. Pastebėta sausio, gegužės, birželio, rugsėjo—lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Pirmą kartą mūsų krašte bukauodegis plėšikas aptiktas 1973 m. Žuvinto ež. Vėliau matytas dar 12 kartų, daugiausia pajūryje. Taip pat pastebėtas Kaišiadorių, Šalčininkų ir Šilutės r.

Buveinė. Laikosi jūroje, prie didesnių vandens telkinių.

Skiriamieji požymiai. L - 42-50 cm. Kiek didesnis už paprastąjį kirą. Skrydis stabilus, sparnai gana platūs, jų mostai lėtoki. Kai skrenda, tiek iš viršaus, tiek iš apačios gerai matomos balsvos sparnų didžiųjų plunksnų dėmės. Suaugusių paukščių vidurinės uodegos plunksnos pailgėjusios, su praplatėjusiais galais. Šviesios formos individų apačia balta, su rudai dryžuotais šonais ir skersine krūtinės juosta, kartais ji būna redukuota arba jos iš viso nebūna. Viršutinė galvos dalis tamsi, skruostai gelsvi. Viršus ir pauodegys tamsiai rudas. Tamsios formos paukščiai ištisai tamsiai juosvai rudi. Jauni paukščiai varijuoja nuo tamsiai rudos iki rusvai pilkos, jiems būdingas palšas skersinis margumas, ypač pauodegio ir antuodegio srityje. Snapas melsvai pilkas, su juodu galu. Tamsios formos jauniklių apatinėje sparnų dalyje matoma dviguba balsva dėmė. Jauniklių...