Plokščiasnapis plaukikas

Reta, užskrendanti, atsitiktinai žiemojanti rūšis. Mūsų krašte matyta birželio, spalio ir gruodžio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystantis paukštis.

Paplitimas ir gausa. Lietuvoje plokščiasnapis plaukikas pastebėtas tik tris kartus - 1942 m. Kuršių mariose prie Nidos ir 2005 m. Baltosios Vokės
žuvininkystės tvenkiniuose ir Kopgalyje 2011 m.

Buveinė. Praskrendantys paukščiai apsistoja jūros priekrantėje, ežeruose, kituose vandens telkiniuose.

Skiriamieji požymiai. L - 20-22 cm. Kiek didesnis už apvaliasnapį plaukiką, tačiau veisimosi apdaru labai skiriasi. Patino kūno apačia ir kaklas būna ryškiai rudi, viršus gelsvas, su juodomis dėmėmis. Viršugalvis ištisai juodas, skruostai balti, snapas geltonas, su juodu galiuku. Patelės ruda kūno spalva ir kitos spalvos blyškesnės. Rudenį suaugusių paukščių nugara būna šviesiai pilka, be baltų dryžių ir dėmių, viršugalvis baltas ir tik pakaušis tamsesnis. Jauniklių nugara tamsi, tačiau Lietuvoje matomi jauni paukščiai paprastai jau būna pusiau šviesia nugara. Dalis viršugalvio ir pakaušis tamsus, kaklo šonai ne balti, bet rusvi.

Balsas. Dažniausiai paukščiams skrendant girdimi trumpi, akcentuoti garsai, panašūs į „pjit... pjit".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.