Tripirštis kiras

Užskrendanti, žiemojanti rūšis. Mūsų krašte pastebėta spalio — kovo mėn.

Apsaugos būklė. Būklė nežinoma, nes tai retai užklystanti rūšis. Tačiau stebėjimų reguliarumas nesikeičia.

Paplitimas ir gausa. Iš artimesnių Lietuvai kraštų tripirštis kiras peri Norvegijos pakrantėse, Šiaurės jūroje. Reguliariai apsilanko Baltijoje.

Buveinė. Laikosi atviroje jūroje, apsilanko ir pakrantėse.

Skiriamieji požymiai. L - 37-42 cm. Beveik paprastojo kiro dydžio ir į jį panašus, tačiau atpažįstamas iš tamsių trumpokų kojų, o kai skrenda - iš juodo, gana tiesiai nukirsto sparnų galo, kontrastuojančio su balsvu galinės sparnų dalies plotu. Kita sparnų dalis ir nugara pilki. Snapas gelsvas. Poilsio apdaru u ž akies matoma pailga pilka dėmė. Jaunikliai turi panašų „V" formos juodą sparnų piešinį kaip ir rožinis ar skeltauodegis kirai, tačiau iš toliau atskiriami iš juosvos kaklo juostelės ir pailgos tamsios dėmės už akių. Uodega kiek įkirpta, jos galas juodas. Pirmos žiemos paukščių sprando juosta neryški tad iš toliau jie supanašėja su skeltauodegiais kirais poilsio apdaru. Uodega kiek įkirpta, jos galas juodas.

Balsas. Kolonijose triukšmingi, skleidžia aukštų tonų garsus „kit... kit" ir „kiti yk... kiti yk".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių...