Gargatūnas

Rūšis: Vištiniai
Lotyniškas pavadinimas: Tetrao urogallus x Tetrao tetrix

Tai tetervino ir kurtinio hibridas. Gargatūnus veda tetervino apvaisinta kurtinio patelė. Nors rašoma, kad būna ir atvirkščiai, tačiau daugelis autorių mano, kad kurtiniai negalėtų apvaisinti daug mažesnių tetervų. Kaip ir tetervinai bei kurtiniai, gargatūnai yra sėslūs paukščiai.

Paplitimas ir gausa. Lietuvoje gargatūnai gyvena ten, kur greta susiformuoja kurtinių ir tetervinų tuokvietės. Atsižvelgiant į dabartinį šių rūšių paplitimą, galimybė aptikti gargatūnų yra Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos r. ir Druskininkų savivaldybėse. Paskutinį dešimtmetį
vienas paukštis buvo pastebėtas Kretuono ež. apylinkėse, o pastaraisiais metais šių paukščių reguliariai aptinkama Dzūkijos nacionaliniame parke.

Skiriamieji bruožai. Tarpinio dydžio tarp kurtinio ir tetervino paukštis. Gargatūno plunksnos juosvos, su violetiniu žvilgesiu krūtinės ir kaklo plote, kaklas palyginti ilgas. Pasmakrėje susidaro „barzdelė", panašiai kaip kurtinio. Antakiai raudoni, sparnų spalvos ir baltas pauodegys kaip tetervino, tačiau ne taip aiškiai iškirpta uodega, vairuojamosios plunksnos išlenktos.

Balsas. Atskirų paukščių balsai skiriasi. Giesmę dažniausiai sudaro trys tonai, kaip kurtinio, tačiau į ją nepanaši ir sunkiai apibūdinama: balsas gergždžiantis, kurkiantis, kreksiantis, daug garsesnis už kurtinio. Manoma, kad giesmės metu gargatūnai, kaip ir kurtiniai, negirdi.