Kukutis

Rūšis: Žalvarniniai
Lotyniškas pavadinimas: U pupa epops Linnaeus

Perinti, traukianti rūšis.

Kukutis stambaus strazdo dydžio su dideliu, vėduoklės pavidalo kuoduku. Jį nesunku pažinti iš ryškių spalvų ir būdingos išvaizdos. Patino viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Kuodukas rudas, viršūnėje juodos dėmės. Sparnai platūs ir apvalūs, juodi su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Kūno apatinė pusė rusva, pilvas balsvas. Snapas ir kojos juosvi. Rainelė tamsiai ruda. Patelės ir jauniklių spalvos blankesnės negu patino. Jaunikliai išsirita apaugę ilgais balsvais pūkais. Žiotys raudonos.

Kūno masė 62 g.

Paplitimas. Eurazijoje gyvena nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švediją, pietinę Suomiją, Volgos aukštupį, Karnos žemupį, Obės, Jenisejaus aukštupį, Užbaikalę, Amūro baseiną. Pietuose arealas siekia okeanines Eurazijos pakrantes. Gyvena Afrikoje, kai kuriose salose. Žiemoja Afrikoje ir pietinėje Azijoje.

Lietuvoje negausus, įvairiuose rajonuose netolygiai pasiskirstęs.

Migracija. Į žiemojimo vietas ir atgal keliauja pavieniui.

Biologija. Gyvena grynuose pušynuose, mišriuose pušų medynuose ar lapuočių miškuose. Peri tiek dideliuose miškuose, laukymių, kirtaviečių, pievų pakraščiuose, pamiškėse, tiek...

pamiškėse, tiek mažuose gojuose, pavieniuose medžiuose ar žmonių sodybose. Būdingas biotopas - sausi miškai, išraižyti upių, upelių, su viensėdžiais ir nedideliais kaimais, ganyklomis ir dirbamais laukais. Šiam paukščiui reikalingi atviri miško plotai ir drevėti medžiai. Poros gyvena atokiai nuo kitų gentainių. Dažniausiai slapstosi medžių lajoje, retai įsikuria atviroje vietoje ant sausaviršūnių ar nudžiūvusių medžių. Polėkis nelygus, primena drugelio skrydį. Nusileidžia vikriai, gražiai sklęsdamas. Žeme šmirinėja greitai. Per tuoktuves aktyvesni. Patinėlis bėginėja čia išskleisdamas, čia suglausdamas puošnų kuoduką. Pavasarį dažnai girdėti jo balsas: „up-up-up...".. Du ar keturis skiemenis kartoja su nedidelėmis pertraukomis daugelį kartų. Ši trelė dažnesnė ankstyvą rytmetį. Skrisdamas kartais švokščia. Mėgsta kapstytis ir maudytis smėlyje. Pavasarį grįžta į senąsias perėjimo vietas, tačiau toje pačioje gūžtoje antrąkart įsikuria retai. Pasirenka senus išpuvusius ąžuolus, gluosnius, drebules, kitus lapuočius medžius. Gudų girioje dažnai peri drevėtose pušyse. Mielai apsigyvena varnėnų inkiluose, kurių angos skersmuo 6 - 7 cm. Gūžtų aptikta malkų, rastų krūvose. Apsigyvena išpuvusiose ertmėse ar genių paliktuose uoksuose. Kiaušinius deda tiesiog ant medžio trūnėsių, anksčiau gyvenusių kitų paukščių gūžtų likučių. Veisimosi sezono pradžia nustatoma iš balso. Intensyviausiai dudena balandžio antroje pusėje gegužės pradžioje. Uoksuose ima lankytis gegužės pirmomis dienomis. Medžiuose lizdai aptikti 7,4 m aukštyje. Kiaušinius deda gegužės 6 - 16 dienomis. Dėtyje 6 - 8 gelsvai rusvi kiaušiniai. Jų matmenys 23,4x17,2 mm. Sveria apie 4 g. Peri apie 17 dienų, labai stropiai, kiaušinių nepalieka net pabeldus į medžio kamieną. Kartą perintis paukštis nepabūgo nukėlus inkilo dangtelį: sušnypštė, plastelėjo sparnais ir liko tupėti. Jaunikliai ritasi gegužės antroje pusėje-birželio pradžioje. Vėlyvoji vada birželio 25 d. Jaunikliai akli, apšepę balsvais pūkais. Pajutę pavojų ar gindamiesi, švirkščia skystas išmatas. Panašiai kukučiai iššvirkščia išmatas pro landą, tačiau lizde dažnai būna labai nešvaru. Jie išsirita nevienodai išsivystę, todėl išauga tik nedaugelis. Kartais išsirita 7 ir net 8 jaunikliai, tačiau gūžtas dažniausiai palieka lik 2 - 4. Lizde išbūna 3 - 4 savaites ir jį palieka birželio 15 - 26 dienomis, vėlyvos vados liepos 18 d. Apie 2 savaites šeima būna kartu, vėliau pakrinka, tačiau atskirų paukščių grupelės kartu skrenda ir į žiemojimo vietas.

Maisto ieško ganyklose, pievose, ariniuose. Minta grambuoliais, mėšlavabaliais, maitvabaliais, duobkasiais ir kitais žemėje ir maitoje gyvenančiais vabalais bei jų lervomis. Juos ilgu snapu ištraukia iš gilių urvelių ar iškapsto iš purios žemės.

Retas, nykstantis sparnuotis. Vertingas ūkiniu požiūriu, nes naikina žemės ir miškų ūkiui kenksmingus vabzdžius.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.