Tulžys

Biologija. Peri prie skaidriavandenių stačiais, yrančiais krantais vandens telkinių - upių, rečiau ežerų. Mėgsta pakrantes su nusvirusiomis medžių ar krūmų šakomis, ant kurių tupėdami tyko grobio. Vengia nendrėmis, švendrais ar kita augalija užžėlusių vandenų.

Rudenį (rugpjūčio pabaigoje - spalio mėn.) aptinkamas daugelio vandens telkinių pakrantėse, tada jį dažniau galima pamatyti ir ežeruose, pajūryje. Žiemą laikosi ir nebūdingame biotope - miestuose esančiuose vandens telkiniuose, prie nendrynų, net prie mažo šaltiniuoto upelio ar didesnės upės bei ežero.

Tylus, atsargus paukštis. Žmogaus arti neprisileidžia. Pastebėjęs jį pakyla, laikydamasis arti vandens, ciksėdamas skrenda kelis šimtus metrų ir vėl nutupia. Pabaidytas antrą kartą apsuka ratą ir grįžta į pirmykštę vietą. Laikosi prie vandens: čia gaudo grobį, pakrantėse kasa urvelius, kuriuose krauna lizdą ir peri. Net migruodami nenutolsta nuo vandens. Didžiąją laiko dalį tupi nejudėdami ant šakos ar ant kokio nors išlindusio iš vandens daikto. Dažnai galima pastebėti ant lieptų turėklų, po tiltais. Pamatę grobį ištempia kaklą ir puola žemyn. Trumpam dingsta po vandeniu, o po akimirkos vėl grįžta. Pagautą žuvelę krato arba daužo į kokį kietą daiktą (šaką, akmenį), kad apsvaigtų. Ryti pradeda nuo galvos. Neretai skraido palei pat vandenį ieškodami smulkių žuvyčių būrelio. Pastebėję jį, tankiai plasnodami sparnais pakimba ore (panašiai kaip kolibriai) ir staiga neria į vandenį. Kojos trumpos, todėl žeme juda blogai, daugiausia skraido. Mažais žingsniukais eina tik urvelio landa iki lizdo. Tačiau urvelius kasa kojomis. Nemėgsta giminaičių kaimynystės, todėl laikosi pavieniui ir tik veisimosi laikotarpiu poruojasi. Dalis subrendusių paukščių nesiveisia, taigi žuvus vienam poros nariui, ypač patinui, jo vieta greitai užimama.

Aktyviai saugo savo teritoriją ir vasarą, ir žiemą. Pasirodžiusį užklydėlį šeimininkas puola ir, garsiai šaukdamas „tit tit tit", veja iš savo valdų. Neprašytas svečias ir nesipriešina, tik apsuka ratą ir vėl bando nutūpti svetimose valdose. Aktyviai puolamas užklydėlis paprastai pasišalina dažniausiai puola prie aukos, tačiau patinas neskuba jos atiduoti, stengiasi pabėgti nuo persekiotojos. Tik po kurio laiko patinas, skrisdamas prie pat vandens, išmeta žuvytę, kurią nesunkiai pagauna patelė. Tada vienas kitam būna palankūs.

Monogamai. Poruotis pradeda kovo mėnesį, ir tik labai ankstyvą pavasarį vasario pabaigoje. Peri pavienėmis poromis. Poros įsikuria ne arčiau kaip 0,4 – 1,5 km, ir tik kartais 150 - 300 m atstumu viena nuo kitos. Peri urvuose, kuriuos išsikasa pakrantės skardžiuose. Dažnai tokiu urveliu naudojasi kelerius metus. Jei seni urveliai netinkami perėti, balandžio mėn. abu poros nariai kasa naujus, prieš tai numatytoje vietoje snapu išzondavę gruntą. Iš pradžių rausia kojomis, po to — snapu, o kojomis išstumia iš urvelio žemę. Dažnai vienu laiku kasa kelis urvelius, tačiau tik vieną pabaigia iki galo. Priklausomai nuo grunto tvirtumo ir kasamų urvelių skaičiaus šis darbas trunka 7 - 4 dienų. Manoma, kad nebaigtus urvelius iškasa perėdami antrąją ir trečiąją vadą. Dažniausiai urveliai būna molingoje ar smėlingoje dirvoje. Landa 0,5 - 1,5, rečiau 2 m aukštyje virš vandens paviršiaus. Vienas lizdas aptiktas didelio upės skardžio viršuje, 15 - 20 metrų aukštyje. Įsikuria ir dirbtinėse lizdavietėse. Urveliai horizontalūs ar truputį kylantys į viršų. Jų ilgis 0,4 - 1 m, rečiau 0,25 - 1,5 m. Urvo gale - ovali lizdo kamera, kurios matmenys: 10 - 30x10 - 15 cm. Smėlingoje dirvoje urvelių ilgis 0,6 - 7 m, molingoje - 0,4 - 0,8 m, juodžemyje - 1,2 m. Landos Skersmuo 4 - 8 cm. Jis irgi priklauso nuo grunto savybių. Smėlėtoje dirvoje jis buvo 6 -7 cm, molingoje - 4,5 - 7 cm.Kiaušinius deda tiesiog ant žemės. Tik retkarčiais lizdo kameroje būna keletas lapelių ar sausų žolių stiebų. Pernykščiuose urvuose būna išvamų ir kiaušinių lukštų likučių.

Deda 5 - 7, rečiau 4 - 8 baltus, blizgius beveik apvalius kiaušinius. Peri 20 - 21 dieną, daugiausia patelė. Patinas tuo laiku baigia rausti jau anksčiau pradėtus urvelius antrai vadai. Patelė pradeda perėti padėjusi trečią - penktą kiaušinį. Jaunikliai lizde išbūna 23 - 28 dienas. Juos maitina abu tėvai: rytą ir vakare kas 5 - 20, vidurdienį kas 20 - 60 minučių. Jaunikliai išmatas iššvirkščia į urvelio landą, todėl ji visada nešvari ir suaugę paukščiai išsitepa papilves. Dėl to, matyt, suaugėliai, skrisdami virš vandens, kelis kartus papilve paliečia vandenį - taip jie apsivalo suteptas plunksnas. Jaunikliai lizdą palieka apsiplunksnavę ir pradeda gyventi savarankiškai. Tėvai iškart pradeda rūpintis antrąja vada. Tik kartais suaugę paukščiai dar 2 - 4 dienas maitina palikusius lizdą jauniklius. 

Minta smulkia (iki 6 - 7 cm ilgio) žuvimi, varliagyviais, vabzdžiais, vėžiagyviais ir kitais bestuburiais bei jų lervomis. Manoma, kad tulžys minta įvairiais smulkiais vandens gyvūnais, kuriuos pagauna nardydamas. Visas nesuvirškintas maisto dalis - kaulus, žvynus, - atryja kamuoliuko pavidalu.

Negausus, iš dalies net naudingas, nes naikina vabzdžius, tarp jų laumžirgių lervas, mintančias žuvų ikrais bei mailiumi, taip pat menkavertes žuvis - verslinių žuvų konkurentus.