Žalvarnis

upių pakrantėse. Aptinkami Šventosios slėnyje, kur yra išlikusių pavienių senų ąžuolų. Apsigyvena miškuose esančių kaimų ir gyvenviečių apylinkėse. Gudų girioje neretai peri kirtaviečių pakraščiuose, siauruose neiškirstų medynų ploteliuose. Pasirenka sausus, šviesius, išretėjusius ir senus pušynus, įsikuria parkuose, soduose. Per tuoktuves labai triukšmingas. Daug skraido, pakyla virš miško ir, vartydamasis į šonus, pikiruoja žemyn. Tuo laiku girdėti klegenimas „kra-kra-kra...", giksėjimas bei šnypštimas. Mėgsta tupėti ant elektros laidų, stulpų, sausų medžių viršūnių. Aptinkamas pavienėmis poromis. Retkarčiais rudenį telkiasi į nedidelius pulkelius. Prie lizdo labai atsargus. Peri kruopščiai. Pabaidytas tyliai palieka gūžtą. Jaunikliai triukšmingi, iš tolo girdėti jų ciepsėjimas. Lizdavietes pasirenka tik grįžę - gegužės pirmoje pusėje. Toje pačioje lizdavietėje gali perėti kelerius metus. Lizdų aptinkama į medžius įkeltuose bičių aviliuose. Noriai apsigyvena paprastuose, lentiniuose inkiluose. Mieliau įsikuria lapuočiuose medžiuose, bet gali perėti ir spygliuočiuose. Lizdą įsirengia 7 m aukštyje. Natūralių, išpuvusių landų skersmuo 8-14 cm, inkilų - 6-8 cm. Gūžta menka, susukta iš žolių, šakelių. Paprastai kiaušinius deda ant trūnėsių. Neretai peri kuosų uoksuose, kur būna prinešta vilnos, skudurų, popieriaus, žievės plaušų. Inkiluose peri ant pjuvenų, šieno atliekų.

Gegužės antroje pusėje susiranda uoksą: tuo laiku prasideda tuoktuviniai žaidimai. Kartais poros pešasi dėl vieno uokso. Kiaušinius deda nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Deda 3 - 4 baltus, blizgančius kiaušinius. Sveria apie 15 g. Perėti pradeda sudėję pirmuosius kiaušinius. Peri 18-19 dienų. Jaunikliai išsirita birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Daug kiaušinių žūva. Šešiose dėtyse buvo 23 kiaušiniai, tačiau išsirito tik 12 jauniklių. Išsiritę jaunikliai būna pliki, vėliau apauga kietais spaigliais, kurie primena ežio spyglius. Suaugę paukščiai neišneša jauniklių išmatų, todėl gūžtose nešvaru. Jaunikliai lizduose gyvena 26 - 28 dienas, juos palieka antroje liepos pusėje. Palikusius lizdą jauniklius suaugę paukščiai globoja vieną - dvi savaites.

Žalvarnis grobio tyko tupėdamas sausaviršūnių medžių, telefono, elektros laidų ir kt. Auką nutveria ore ar ant žemės. Kartais vabalus gaudo straksėdamas žeme. Lesa mėšlavabalius, karkvabalius, ūsuočius, lapgraužius, kurklius, žiogus, žiedmuses. Sugauna ir smulkių stuburinių: driežų, varlių, pelėnų, kirstukų. Auką nusineša į pastovią, mėgstama, vietą pamiškėje, kirtavietės ar palaukes pakraštyje ir ten sudoroja. Prieš prarydamas sugautą vabalą daužo į šakas. Nesuvirškintas chitinines vabzdžių liekanas, kaulus, plaukus atryja, todėl prie stebėjimo vietų gausu pailgų išvamų.

Paukštis puošnus, naudingas. Retas. Norint išsaugoti šį sparnuotį, būtina palikti neiškirstus senus, drevėtus medžius bei iškelti inkilų.