Dryžiagalvė kryklė

Perinti, migruojanti rūšis. Dažniausiai matoma balandžio—rugsėjo mėn.
Apsaugos būklė. Medžiojamasis paukštis. Būklė šalyje nežinoma. Kaimyninėse šalyse perinčios populiacijos būklė nepalanki.
Paplitimas ir gausa. Rūšis papktusi visoje šalyje. Kasmet peri 2 000-3 000 porų. Dažna migracijų metu.
Buveinė. Peri šlapiose pievose, atvirose vandens telkinių salose, žemapelkėse. Mgracijų metu apsistoja apsemtose pievose, kituose sekliuose, atviruose vandenyse.
Skiriamieji požymiai. L - 37-41 cm. Patinas lengvai atpažįstamas iš ryškių baltų antakių, rausvai rudos galvos ir tamsiai rudos krūtinės. Kūno šonai šviesiai pilki, sparnų dengiamosios plunksnos ilgos, su juodais ir baltais dryžiais. Skrendantis patinas atpažįstamas iš šviesiai melsvo sparnų viršaus. Patelė panaši į rudagalvės kryklės patelę, bet nuo jos skiriasi balsvais antakiais ir gerkle, tokios pat spalvos dėme prie ištisai pilko snapo pagrindo ir kiek tamsesne lenkta juostele išilgai skruosto. Uodega kiek ilgesnė, šonuose nėra balsvų juostelių. Patelei skrendant sparnų veidrodėliai, iš vidaus ribojami siauros baltos juostelės, mažai skiriasi nuo sparnų fono, išorinis sparnų kraštas su plačia balta juosta. Jaunikliai nuo patelių skiriasi tamsesniu pilvu, jų mažųjų plasnojamųjų plunksnų išorinis kraštas su siaura balta juostele.
Balsas. Patelė kreksi panašiai kaip rudagalvė...
Grėsmės. Rūšis nyksta dėl šlapžemių sausinimo ir plėšrūnų.
Daugiau informacijos ieškokite čia.