Gulbė giesmininkė

Rūšis: Žąsiniai
Lotyniškas pavadinimas: Cygnus cygnus

Reguliariai lokaliai negausiai perinti, įprasta migruojanti, negausiai žiemojanti rūšis. Lietuvoje aptinkama kovo—lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir LRK 3 (R) kategorija) sąrašus. Migruojančių ir perinčių paukščių būklė šalyje palanki. Apsaugos požiūriu perintiems paukščiams yra svarbūs žuvininkystės tvenkiniai, o migruojantiems — Nemuno žemupio užliejamos pievos.

Paplitimas ir gausa. Gulbė giesmininkė dažniau aptinkama pavasarinių migracijų metu. Nemuno deltoje ir jos apylinkių apsemtuose laukuose suskaičiuojama iki keleto tūkstančių individų. Kitose šalies vietose apsistoja nuo keliolikos iki šimto ar daugiau paukščių. Pastaruoju metu Lietuvoje peri iki 100 porų, kurių didesnė dalis aptinkama žuvininkystės tvenkiniuose. Žiemą pastebima Nemune prie Kauno H L , Elektrėnų mariose ir kituose neužšąlančiuose vandens telkiniuose.

Buveinė. Perinčių paukščių randama viršvandene augalija apaugusiuose žuvininkystės tvenkiniuose, nedidelėse kūdrose, užpelkėjusiose pievose ar kituose vandens telkiniuose. Migracijų metu pastebima apsemtose pievose arba laukuose, arimuose, ražienose.

Skiriamieji požymiai. L - 140-160 cm. Gulbė giesmininkė grynai balta. Kaklas labai ilgas. Snapas geltonas, su juodu galu ir juoda antsnapio apačia. Geltonoji snapo dalis siekia šnervę ir yra pleišto formos. Jaunikliai pilki, šviesesni už gulbių nebylių ir mažųjų gulbių jauniklius. Snapas šviesus, su...

šviesus, su rožiškai rusvu galu. Balsas. Melodingas, toli girdimas, keletą kartų paeiliui kartojamas trimitavimas — „triu triu tri-i tri-i-i".

Grėsmės. Perinčioms poroms neigiamas poveikis gali būti daromas trikdant.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.