Mažoji gulbė

Atsitiktinai perinti, praskrendanti, retai žiemojanti rūšis. Lietuvoje dažniausiai aptinkama kovo—balandžio ir spalio - lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Migruojančių paukščių būklė šalyje palanki, tačiau pasaulinė populiacija mažėja. Rūšies apsaugai
yra svarbūs žuvininkystės tvenkiniai, Kuršių marių akvatorija ir Nemuno žemupio užliejamos pievos.

Paplitimas ir gausa. Nuo 1997 m. kelerius metus mažoji gulbė perėjo Šalčininkų r. žuvininkystės tvenkiniuose. Reguliariai pastebima migracijos metu. Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose kartais susirenka iki kelių šimtų paukščių būriai. Kitose Lietuvos vietose pastebimi nedideli būreliai. Žiemoti (ne kasmet) lieka pavieniai paukščiai Nemune prie Kauno HE, Kuršių mariose. Švelnesnėmis ir besniegėmis žiemomis gausiau žiemoja.

Buveinė. Seklūs vandens telkiniai, apsemtos pievos ir laukai, arimai ir ražienos.

Skiriamieji požymiai. L - 115-130 cm. Panaši į gulbę giesmininkę, tačiau mažesnė, trumpesniu kaklu. Snapas taip pat trumpesnis, jo pagrindas geltonas, geltonoji snapo dalis ne pleišto formos, o suapvalėjusį, nesiekianti snapo šnervės. Jaunikliai pilki, kiek tamsesni nei gulbių giesmininkių, bet į juos labai panašūs, tad apibūdinant geriau vertinti dydį ir kūno proporcijas.

Balsas. Panašus į gulbės giesmininkės, tačiau kiek švelnesnis, be trimito priegaidės, girdimas pavieniui ar...