Pilkoji žąsis

Perinti, migruojanti, kartais žiemojanti rūšis. Lietuvoje pastebima kovo—lapkričio mėn. Švelnesnėmis žiemomis Nemuno deltoje pasilieka iki kelių
šimtų individų.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus. Perinčių ir migruojančių paukščių būklė šalyje yra palanki. Perinčios populiacijos apsaugai svarbiausi yra Nemuno žemupys, Žuvinto rezervatas, Metelio regioninio parko ežerai ir žuvininkystės tvenkiniai, o migruojantiems - Nemuno delta.

Paplitimas ir gausa. Perėjimo sezonu pilkoji žąsis dažniausiai pastebima Nemuno deltoje, Žuvinto ir Metelių apylinkėse, žuvininkystės tvenkiniuose, nors pavienių porų aptinkama daugelyje šalies vietų. Praskrendančių paukščių taip pat matoma visoje šalvje. Mūsų krašte peri
ne mažiau kaip 100—150 porų. Antroje vasaros pusėje Nemuno deltoje apsistoja iki 2-3 tūkst. paukščių.

Buveinė. Peri daugiausia plačiais nendrynais apaugusiuose vandens telkiniuose, maitinasi pievose.

Skiriamieji požymiai. L - 74-84 cm. Stambi žąsis gana storu kaklu, didele galva ir masyviu oranžiškai rožiniu snapu. Kojos blyškiai rožinės spalvos. Kūnas palyginti vienodai pilkai rudas. Paukščiui skrendant iš viršaus matyti šviesiai pilki sparnai, kontrastuojantys su tamsia nugara ir kita sparnų dalimi. Tokie pat šviesūs yra ir apatinės sparnų pusės dengiamųjų plunksnų plotai. Antuodegis šviesiai pilkas. Apatinė kūno dalis išmarginta tamsesniu neryškiu skersiniu raštu,...