Sibirinė gaga

Rūšis: Žąsiniai
Lotyniškas pavadinimas: Polysticta stellerl

Reta, užskrendanti, žiemojanti rūšis. Pastebima spalio pabaigoje— kovo mėn.

Apsaugos būklė. Įrašyta į LRK sąrašus, PD ir Bonos konvencijos 1 priedus kaip rūšis, kuriai reikalinga išskirtinė apsauga. Priskirta globaliai nykstančių rūšių kategorijai. Žiemojančių paukščių būklė nepalanki - rūšis yra ties išnykimo riba. Vienintelė žinoma žiemovietė buvo Baltijos jūroje tarp Palangos ir Karklės.

Paplitimas ir gausa. Peri arktinėje tundroje. Dar paskutiniame XX a. dešimtmetyje jūroje ties Palanga žiemodavo iki 2 000 individų. Vėliau paukščių smarkiai pradėjo mažėti. Pastaruoju metu kiekvieną žiemą matomi pavieniai paukščiai ar nedideli jų būreliai.

Buveinė. Sibirinė gaga aptinkama tik atviroje jūroje.

Skiriamieji požymiai. L - 42 - 48 cm. Patinas veisimosi apdaru baltas, su rusvais šonais ir krūtine, pilvas tamsiai rudas, gale juodas. Galva balta, su žalsva sprando dėme ir juoda gerkle. Vidurinė kaklo juosta, dėmė apie akis, nugara ir gaknė kūno daks juodi, gana plokščias snapas melsvas. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę, tačiau skiriasi plačia balta sparnų dėme. Patelė tamsiai ruda, tankiai juosvai dėmėta, su mėlynu sparnų veidrodėku, ribojamu dviejų šviesių juostelių. Vidinės mažosios plasnojamosios plunksnos pailgėjusios, su balsvais galais, jaunikliai panašūs, tačiau...

jaunikliai panašūs, tačiau jų sparnų veidrodėliai tamsūs, ribojami nežymių, šviesesnių, siauresnių apvadų, vidinės mažosios plasnojamosios plunksnos tamsios ir mažai pailgėjusios.

Balsas. Paukščiai tylūs ir tik perėjimo vietose antiškai kvarksi — „gah".

Grėsmės. Tikslios nykimo priežastys nežinomos, tačiau akivaizdų neigiamą poveikį daro paukščių žūtis žvejų tinkluose. Potenciali grėsmė — jūros tarša naftos produktais.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.