Snieginė žąsis

Reta užskrendanti rūšis. Manoma, kad mūsų krašte registruoti paukščiai yra pasprukę iš nelaisvės, nors gali užsklysti ir laukinių paukščių. Pastebėti vasario—gegužės mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai labai retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Lietuvoje iki šiol snieginė žąsis matyta tik keletą kartų.

Buveinė. Apsistoja laukuose, pievose ar vandens telkiniuose.

Skiriamieji požymiai. L - 65-75 cm. Vidutinio dydžio, dviejų spalvinių formų žąsis rožiniu, gana stambiu snapu ir tokios pat spalvos kojomis. Baltos formos paukščiai yra ištisai balti, su kontrastingai juodomis sparnų didžiosiomis plunksnomis. Tamsios formos paukščių balta tik galva, viršutinė kaklo dalis ir uodega. Kita kūno dalis tamsiai pilka, su šviesesnėmis sparnų plunksnomis. Pirmamečiai jaunikliai murzinai balti, jų snapas ir kojos tamsūs.

Balsas. Aukštas ir minkštas „kiuh kiuh... keli".

Grėsmės. Išskyrus plėšrūnus, daugiau grėsmių nežinoma