Želmeninė žąsis

Praskrendanti, retkarčiais žiemojanti rūšis. Lietuvoje dažniausiai pastebima kovo—balandžio mėn. ir rugsėjo pabaigoje—spalio mėn.

Apsaugos būklė. Medžiojamasis paukštis. Migruojančių paukščių būklė šalyje palanki. Rūšies apsaugai pavasarį yra svarbios Nemuno žemupio pievos ir Žuvinto biosferos rezervatas, o rudenį - Kamanų ir Mūšos tyrelio pelkės.

Paplitimas ir gausa. Migracijų (ypač pavasarinių) metu želmeninė žąsis dažniausiai aptinkama Nemuno deltos ir aplinkiniuose laukuose (iki keleto tūkstančių), taip pat kitose mūsų šalies vietose - Žuvinte, Dysnos baseine, kitose šlapžemėse. Praskrendant pastebima visoje šalyje. Žiemoti lieka tik pavieniai paukščiai, o švelniomis žiemomis — iki keliasdešimties paukščių.

Buveinė. Apsistoja didesnėse pievose, laukuose ar ražienose, vandens telkiniuose.

Skiriamieji požymiai. L - 69-88 cm. Vidutinio dydžio žąsis. Viršus tamsiai rudas, sparnų dengiamųjų plunksnų kraštai su baltais krašteliais. Galva ir viršutinė kaklo dalis tamsiai rudi. Apačia gelsvai rusva, be tamsių dėmių, kūno šonai tamsesni. Kojos oranžinės, snapas oranžinis, su juodu galu. Porūšio A . f. rosskus snapas trumpesnis ir tik su maža oranžine dėme, o kūno viršus kiek šviesesnis. Kai skrenda, matyti palyginti vienodai tamsus viršus ir siaura balta uodegos galo juostelė, jaunų paukščių snapas ir kojos blyškesni.

Balsas. Gana duslus...