Amalinis strazdas
Perinti, traukianti rūšis.
Amalinis strazdas didžiausias iš mūsų strazdų. Nuo smilginio skiriasi vienspalve viršutine kūno dalimi, nuo giesmininko — dydžiu ir balta sparnų apačia.
Patino ir patelės viršutinė kūno dalis pilkai rusva, antuodegis gelsvo atspalvio. Vairuojamosios plunksnos pilkai rudos, kraštinių plunksnų viršūnėje balta dėmė. Apatinė kūno pusė gelsvai balta, išmar ginta didelėmis apvaliomis juodomis dė mėmis. Snapas tamsiai rudas, pamatinė dalis gelsva. Rainelė ruda. Kojos gelsvai rudos. Jauniklių nugarinė pusė išmarginta pailgais šviesiais taškeliais. Tik išsiritusių galva ir nugara apaugusi tankiais ilgais rusvais pūkais.
Lietuvoje gyvena nominalinis amalinio Strazdo porūšis Turdus viscivorus visci vorus.
Paplitimas. Arealas suskaidytas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Angaros aukštupio. Šiaurėje arealas siekia Baltąją jūrą, Obės žemupį, pietuose tę siasi iki Mongolijos, Altajaus, šiaurinio Kazachstano, Volgos vidurupio, Karpatų, Viduržemio jūros pakrantės. Kitos arealo dalys yra Kryme, Tian Šanyje, Pamyro— Alajaus sistemoje, tarp Mažosios Azijos ir Himalajų. Gyvena šiaurės vakarų Afriko je, Britų ir Viduržemio jūros salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse, Vi duržemio jūros pakrantėse.
Peri tik smėlingose Lietuvos...
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Lietuvoje žiemoja labai retai.
Biologija. Lizdą suka retuose šilsamaniuose, viržiniuose, ypač kerpiniuose, pušynuose, įsikuria ir mišriuose eglių—pušų medynuose, gana retai net senuose juodalksnynuose. Maistą, renka pievose, iškirstuose pušynuose, retšiliuose, uogų lesti skrenda į sodybas.
Maitinasi dieną. Žeme straksi šuoliais. Retkarčiais čiulba ir triukšmauja prie temoje. Keliauja paprastai dienomis. Skambią giesmę traukia pušų viršūnėse. Kartais būdingai tarškia skrisdamas ar nutūpęs į medį. Iš lizdo pabaidytas pe rintis strazdas nuplasnoja pažeme, trum pai tūpteli ant sausšakės, ir, dažnai su netoliese budėjusiu kitu, keldami triukš mą grįžta atgal. Kartais galima paliesti perinčio amalinio strazdo uodegą, sparnus. Atplasnojęs vienas strazdas visu kūnu taukštelėjo į jo ūgtelėjusius jauniklius apžiūrinčiojo kaktą. Pasitaiko ir visiškai abe jingų — pabaidyti iš lizdo tyliai nuskrenda ir negrįžta. Lizde jaunikliai tiesdami kak lus negarsiai cipsena, o išskrisdami ir vė liau prašydami maisto — čerškia. Rude niop būriuojasi.
Ankstyvą pavasarį lizdą krauna balan džio pradžioje. Jį paprastai įsiruošia stam besnių šakų menturyje prie kamieno iš elninių ir miškinių šiurių, barzdotų ker pių, medžių šakelių. Vidų iškloja seilėmis suvilgytu pūvančios medienos sluoksniu bei briedgaurės ir eraičino plonais švie siais lapeliais. Lizdo išorinis skersmuo 13—22 cm, aukštis 8—12, gūžtos skers muo 8—11, gylis 6—7 cm. Iš 151 lizdo 136 sukrauti pušyse, 4 — eglėse, 2 — tarp eglės ir pušies kamieno, 5 — beržuose, 2 — juodalksniuose, po 1 — ąžuole ir dre bulėje 0,9—12 (vidutiniškai 5,3) m aukš tyje. Kartais išoriniame lizdo sluoksnyje būna įmaišyta baltų beržo žievelių, laik raščio skiaučių, o vieno lizdo apačioje styrojo gaidžio plunksnų (tai vieninte lis toks atvejis). Atstumas tarp artimiausių lizdų — 180 m.
Žalsvus ar melsvai baltus išmargintus retais gelsvai-juosvai rudais taškais ir blankesnėmis violetiškai pilkomis dėmėmis kiaušinius pradeda dėti nuo balandžio 7 iki liepos 8 dienos, o masiškai deda balandžio 11—gegužės 5 d.
Dėtyje paprastai 4 kiaušiniai. Sudėjusi tris kiaušinius, patelė pradeda perėti, o po 14 dienų pradeda ristis pliki, akli jaunikliai, apaugę pilkšvai baltų pūkų kuokštais. Akys prasiveria po 5 dienų, o plunksnų galai iš padaigų išlenda po dienų. Gūžtose užtrunka 15, kartais 16 dienų. Iš ketvirto kiaušinio išsiritęs jauniklis dažnai būna para jaunesnis, todėl palikdamas gūžtą, jis tik šokuoja žeme.
Žuvus pirmai dėčiai, rečiau išvedęs pirmuosius jauniklius, amalinis strazdas krauna kitą lizdą. Kartą gegužės viduryje, pasklidus jaunikliams, po 11 dienų pradėjo dėti kiaušinius į netoliese (už 30 žingsnių) sukrautą antrą lizdą. Iki liepos vidurio pradeda skraidyti visi jaunikliai. Iš ankstyviausio stebėto lizdo pirmasis strazdžiukas pradėjo skraidyti gegužės 8, iš vėlyviausio — rugpjūčio 8 dieną.
Tik trečdalyje gūžtų jaunikliai užauga sėkmingai. Matyti, tik nedidelė amalinių strazdų dalis per vasarą išveda dvi vada is.
Minta vabzdžių vikšrais, skėriais ir žiogais, voragyviais, sliekais, ilgakojų uodų lervomis. Vasarą lesa mėlynių ir medlevų, o rudenį — šermukšnių, kadagių, amalų uogas.
Naudingas, globotinas sparnuotis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
