Amalinis strazdas

Perinti, traukianti rūšis.
Amalinis strazdas didžiausias iš mūsų strazdų. Nuo smilginio skiriasi vienspalve viršutine kūno dalimi, nuo giesmininko — dydžiu ir balta sparnų apačia.
Patino ir patelės viršutinė kūno dalis pilkai rusva, antuodegis gelsvo atspalvio. Vairuojamosios plunksnos pilkai rudos, kraštinių plunksnų viršūnėje balta dėmė. Apatinė kūno pusė gelsvai balta, išmarginta didelėmis apvaliomis juodomis dėmėmis. Snapas tamsiai rudas, pamatinė dalis gelsva. Rainelė ruda. Kojos gelsvai rudos. Jauniklių nugarinė pusė išmarginta pailgais šviesiais taškeliais. Tik išsiritusių galva ir nugara apaugusi tankiais ilgais rusvais pūkais.
Lietuvoje gyvena nominalinis amalinio Strazdo porūšis Turdus viscivorus viscivorus.
Paplitimas. Arealas suskaidytas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Angaros aukštupio. Šiaurėje arealas siekia Baltąją jūrą, Obės žemupį, pietuose tęsiasi iki Mongolijos, Altajaus, šiaurinio Kazachstano, Volgos vidurupio, Karpatų, Viduržemio jūros pakrantės. Kitos arealo dalys yra Kryme, Tian Šanyje, Pamyro— Alajaus sistemoje, tarp Mažosios Azijos ir Himalajų. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, Britų ir Viduržemio jūros salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse, Viduržemio jūros pakrantėse.
Peri tik smėlingose Lietuvos...
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Lietuvoje žiemoja labai retai.
Biologija. Lizdą suka retuose šilsamaniuose, viržiniuose, ypač kerpiniuose, pušynuose, įsikuria ir mišriuose eglių—pušų medynuose, gana retai net senuose juodalksnynuose. Maistą, renka pievose, iškirstuose pušynuose, retšiliuose, uogų lesti skrenda į sodybas.
Maitinasi dieną. Žeme straksi šuoliais. Retkarčiais čiulba ir triukšmauja prietemoje. Keliauja paprastai dienomis. Skambią giesmę traukia pušų viršūnėse. Kartais būdingai tarškia skrisdamas ar nutūpęs į medį. Iš lizdo pabaidytas perintis strazdas nuplasnoja pažeme, trumpai tūpteli ant sausšakės, ir, dažnai su netoliese budėjusiu kitu, keldami triukšmą grįžta atgal. Kartais galima paliesti perinčio amalinio strazdo uodegą, sparnus. Atplasnojęs vienas strazdas visu kūnu taukštelėjo į jo ūgtelėjusius jauniklius apžiūrinčiojo kaktą. Pasitaiko ir visiškai abejingų — pabaidyti iš lizdo tyliai nuskrenda ir negrįžta. Lizde jaunikliai tiesdami kaklus negarsiai cipsena, o išskrisdami ir vėliau prašydami maisto — čerškia. Rudeniop būriuojasi.
Ankstyvą pavasarį lizdą krauna balandžio pradžioje. Jį paprastai įsiruošia stambesnių šakų menturyje prie kamieno iš elninių ir miškinių šiurių, barzdotų kerpių, medžių šakelių. Vidų iškloja seilėmis suvilgytu pūvančios medienos sluoksniu bei briedgaurės ir eraičino plonais šviesiais lapeliais. Lizdo išorinis skersmuo 13—22 cm, aukštis 8—12, gūžtos skersmuo 8—11, gylis 6—7 cm. Iš 151 lizdo 136 sukrauti pušyse, 4 — eglėse, 2 — tarp eglės ir pušies kamieno, 5 — beržuose, 2 — juodalksniuose, po 1 — ąžuole ir drebulėje 0,9—12 (vidutiniškai 5,3) m aukštyje. Kartais išoriniame lizdo sluoksnyje būna įmaišyta baltų beržo žievelių, laikraščio skiaučių, o vieno lizdo apačioje styrojo gaidžio plunksnų (tai vienintelis toks atvejis). Atstumas tarp artimiausių lizdų — 180 m.
Žalsvus ar melsvai baltus išmargintus retais gelsvai-juosvai rudais taškais ir blankesnėmis violetiškai pilkomis dėmėmis kiaušinius pradeda dėti nuo balandžio 7 iki liepos 8 dienos, o masiškai deda balandžio 11—gegužės 5 d.
Dėtyje paprastai 4 kiaušiniai. Sudėjusi tris kiaušinius, patelė pradeda perėti, o po 14 dienų pradeda ristis pliki, akli jaunikliai, apaugę pilkšvai baltų pūkų kuokštais. Akys prasiveria po 5 dienų, o plunksnų galai iš padaigų išlenda po dienų. Gūžtose užtrunka 15, kartais 16 dienų. Iš ketvirto kiaušinio išsiritęs jauniklis dažnai būna para jaunesnis, todėl palikdamas gūžtą, jis tik šokuoja žeme.
Žuvus pirmai dėčiai, rečiau išvedęs pirmuosius jauniklius, amalinis strazdas krauna kitą lizdą. Kartą gegužės viduryje, pasklidus jaunikliams, po 11 dienų pradėjo dėti kiaušinius į netoliese (už 30 žingsnių) sukrautą antrą lizdą. Iki liepos vidurio pradeda skraidyti visi jaunikliai. Iš ankstyviausio stebėto lizdo pirmasis strazdžiukas pradėjo skraidyti gegužės 8, iš vėlyviausio — rugpjūčio 8 dieną.
Tik trečdalyje gūžtų jaunikliai užauga sėkmingai. Matyti, tik nedidelė amalinių strazdų dalis per vasarą išveda dvi vadais.
Minta vabzdžių vikšrais, skėriais ir žiogais, voragyviais, sliekais, ilgakojų uodų lervomis. Vasarą lesa mėlynių ir medlevų, o rudenį — šermukšnių, kadagių, amalų uogas.
Naudingas, globotinas sparnuotis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.