Strazdas giesmininkas
Perinti, traukianti rūšis.
Strazdas giesmininkas kiek didesnis ir il gesnis už varnėną. Kitaip negu amalinio strazdo, šio sparnų apačia geltona.
Patino ir patelės viršutinė kūno pusė gelsvai rusva, antuodegis pilkesnis. Kūno apačia balsva, krūtinė rusvo atspalvio, išmarginta apvaliomis juodai rudomis dėmelėmis. Kūno šonai ir sparnų apatines dengiamosios plunksnos geltonos, rusvo atspalvio. Snapas juodai rusvas, pamatinė dalis šviesesnė. Rainelė tamsiai ruda. Kojos rausvai pilkos arba gelsvai rusvos. Jauniklių nugarinė pusė gelsvo atspalvio, išmarginta šviesiomis dėmelėmis. Tik išsiritusių galva ir nugara apaugusi gana ilgais gelsvai rudais pūkais.
Lietuvoje gyvena nominalinis strazdo giesmininko porūšis Turdus philomelos philomelos.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Pirėnų, Skandinavijos iki Lenos slėnio. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros vidurupį, Obės žemupį, Jenisejaus vidurupį, pietuose tęsiasi iki Baikalo, Altajaus, Irtyšiaus žemupio, Uralo, Volgos vidurupio, Užkaukazės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena britų ir Hebridų salose. Žiemoja vakarinėje ir pietinėje Euro pos dalyje, šiaurės Afrikoje, Irane.
Aptinkama visuose Lietuvos miškuose. Laikosi giriomis apaugusiose didesnių upių pašlaitėse, mišriuose eglių...
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Skrenda ir dieną, ir naktį.
Lietuvoje žieduoti strazdai giesmininkai žiemos mėnesiais aptikti visame Pirėnų pusiasalyje, pietinėje Prancūzijoje, Itali joje ir vienas paukštis — Alžyre. Be to, Lietuvoje išaugusių ir rudenį per Lietuvą praskrendančių paukščių žiemojimo vietos nežymiai skiriasi. Pirmieji dažniau aptin kami labiau į vakarus, antrieji — labiau į rytus. Nemaža dalis paukščių žiemavietes pasiekia dar spalio mėn. Migruoja greitai.
Biologija. Peri lapuočių giriose ir ši luose su eglės priemaiša. Dažnesnis jau nuolynuose negu išretėjusiuose senuose medynuose. Labai retas grynuose smėlin guose pušynuose ir šlapiuose raistuose.
Maisto ieškoti skrenda į tarpgirių pievas, sodus.
Skraido ir gieda tiek dieną, tiek ryto bei vakaro prietemoje. Pavasarį ir rudenį traukia daugiausia naktimis. Maistą pa prastai renka žemės paviršiuje, šokuoda mas ilgais šuoliukais. Pabaidytas kyla auk štyn ir slepiasi medžių šakose. Skambią, giesmę dažniausiai traukia tupėdamas eglių viršūnėse. Triukšmingi prie lizdo. Nerimaudami papučia krūtinės plunksnas. Kildami nuo žemės ir naktį traukdami ciksi. Iš lizdų pasklidę jaunikliai čerkšlena. Vasaros pabaigoje—rudenį buriasi į kelių ar keliolikos paukščių būrelius.
Giriose baigiant tirpti sniegui, susipo ravę giesmininkai strazdai iš papuvusios medienos seilėmis lipdo lizdus. Jie netai syklingi, be to, vienuose vyrauja varpinių žolių stiebai su supintomis šakutėmis, kituose primaišyta parudusių stambialapio šakio ar blužniapaparčio lapų; žemesnėse vietose pasitaiko lizdų, kurių pamatinė dalis iš grynų kiminų, balinių asiūklių, o pu šynuose — žaliųjų samanų, šiurių. Lizdo plotis 11 —16 cm, aukštis 7,5—10, gūžtos skersmuo 8—10, gylis 6—7,5 cm. Dažniausiai lizdą krauna nedidelėse eglaitėse, tačiau paupiuose aptikta apynių apvynio tuose skirpstuose, baltalksniuose.
Peri tik patelė 12—13 dienų. Perėti pradeda padėjusi priešpaskutinį kiaušinį, todėl paskutinis jauniklis išsirita kiek vėliau. Ant išsiritusių aklų jauniklių pliko kūnelio stypso keletas pilkų pūkų kuokštų. Strazdžiukai praregi septintą, o iš padaigų plunksnos prasikala aštunta die ną. Lizdą palieka 13—14 dienų amžiaus.
Išvedę gegužės pabaigoje jauniklius, strazdai giesmininkai krauna lizdus antrai vadai. Jaunikliai iš lizdų anksčiausiai išskrido gegužės 9, vėliausiai rugpjūčio 16 d., nes kiaušinių dėjimas tęsiasi 100 dienų.
Lesa sliekus, minkštakūnius, grambuolių ar sprakšių lervas, sprindžių, pelėdgaivių, lapsukių vikšrus, žiogus, nuo liepos pradžios—mėlynių, medlievų ir serbentų, vėliau šaltekšnių ir šermukšnių uogas.
Naudingas, skardžia giesme labai pagyvinantis girias sparnuotis. Sunaikina daug kenksmingų vabzdžių, be to, išplatina uoginius augalus.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
