Baltabruvis strazdas
Perinti, traukianti, praskrendanti rūšis.
Baltabruvis strazdas varnėno dydžio, mažiausias iš strazdų.
Patino ir patelės nugarinė pusė gelsvai ruda, pilvinė balta, išmarginta gelsvai rudomis dėmelėmis. Kūno šonai ir sparnų apačia ryškiai rudi. Virš akių balsvai rusvas antakis. Snapas rudas. Rainelė ruda. Kojos šviesiai rusvai rausvos. Jauniklių nugarinė pusė gelsvai dėmėta, kūno šonai ne taip ryškiai rudi. Tik išsiritusių, jauniklių galva ir nugara apaugusi ilgais rusvai rudais pūkais. Žiotys geltonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis baltabruvio strazdo porūšis Turdus iliacus iliacus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Skandinavijos iki Kolymos slėnio. Šiaurėje arealas siekia Jamalo pusiasalį, Jenisejaus deltą, Taimyro pusiasalį, Lenos žemupj ir Kolymos deltą, pietuose tęsiasi iki Tuvos, Sajanų, Irtyšiaus, Volgos vidurupio, rytinės Balti jos jūros pakrantės, gyvena Islandijos, Farerų salose. Žiemoja Viduržemio jūros kraštuose.
Tai šiaurės platumų paukštis. Lietuvoje paplitęs sporadiškai. Pietinėje dalyje retas, o toliau į šiaurę ir rytus gausesnis (Biržų, Rokiškio, Švenčionių, Zarasų rajonuose).
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Skrenda visą parą, bet daugiau naktį.
Lietuvoje žieduoti baltabruviai strazdai aptikti nuo lapkričio iki...
Biologija. Peri lapuočių ir spygliuo čių miškuose, tačiau tik ten, kur auga krūmų pomiškis. Mėgsta laikytis arti vandens, dažniau apsigyvena upių slėnių miškuose, paežerių ir priepelkių mišriuose beržynuose.
Traukia kartu su kitais strazdais, ne toks triukšmingas. Grįžusių pavasarį baltabruvių pulkeliai pakrinka — strazdai po ruojasi, užima lizdo teritorijas. Patinė liai intensyviai gieda, ypač rytais ir saulei leidžiantis. Giesmė nors ir gyva, tačiau ne tokia skambi ir melodinga kaip juodųjų ar giesmininkų strazdų. Tuo laiku patelė viena ieško ir pasirenka lizdui vietą. Lizdą krauna dažniausiai neaukštai nuo žemės, nulūžusio stuobrio viršūnėje, tarpušakėje, tankiašakiame ievų krūme. Kartais lizdą krauna ant žemės. Lizdui medžiagą renka ir jį krauna patelė iš sausų žolelių, plonų šakelių, pernykščių lapų, sieneles pastorina samanomis, išpina lanksčiais šiaudeliais. Dėtyje 5—6 kiaušiniai, kartais 4—8. Spalva jie kiek primena smilginio strazdo kiaušinius, tik baltabruvių kiau šiniai gerokai mažesni. Kiaušiniai ovalūs, vienas galas kiek smailėjantis, pilkai žalsvi su daugybe smulkių rusvų dėmelių. Padėjusi paskutinį kiaušinį, patelė pradeda perėti. Ji peri apie 13 die nų. Jaunikliai išsirita pliki, tik per nugarą ir pakaušį eina tankių pūkelių juosta. Jau niklius maitina abu porelės nariai. Lizdą palieka po dviejų savaičių.
Per vasarą išperi ir užaugina dvi vadas. Paprastai antras lizdas kraunamas netoli pirmojo, o suaugėliai ir pirmos vados jau nikliai renka maistą tose pat apylinkėse.
Minta daugiausia gyvūninės kilmės maistu. Jį renka tarp miško žolinių au galų, samanų ar perpuvusių lapų. Sulesa nemažai įvairių bestuburių, vabzdžių ir jų lervų, sausumos moliuskų. Maisto ieško ant žemės, tačiau retkarčiais vabzdžius gaudo ant šakų, lapų ir net skrendančius.
Kai kuriose, ypač šiaurės ir rytų Lietu vos, giriose baltabruvis strazdas įprasta perinti rūšis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
