Juodasis strazdas
Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.
Juodasis strazdas didesnis už varnėną. Turi ilgą uodegą. Lengva pažinti iš vien spalvio plunksnų apdaro.
Patinas juodas. Snapas oranžiškai gel tonas. Rainelė ir kojos rudos. Patelės vir šutinė kūno pusė šviesiai ruda, gerklė šviesesnė, dėmėta. Snapas tamsiai rudas. Jaunikliai rausvai rudi, ryškiai dėmėti. Snapas nešvariai gelsvai rudas. Tik išsiri tusių jauniklių galva ir nugara apaugusi gana ilgais, retais rudai pilkais pūkais.
Lietuvoje gyvena nominalinis juodojo strazdo porūšis Turdus merula merula.
Paplitimas. Europoje paplitęs nuo At lanto pakrantės iki Uralo. Šiaurėje area las siekia vidurinę Skandinaviją, Suomių įlanką, Volgos aukštupį. Pietuose tęsiasi iki pietinio Uralo, Krymo, šiaurinės Juo dosios jūros pakrantės, Viduržemio jūros pakrantės. Azijoje paplitęs nuo Mažosios Azijos iki Rytų Kinijos jūros. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, daugelyje salų. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.
Peri visoje Lietuvoje ne tik didelėse giriose, bet ir vidury laukų išlikusiose giraitėse. Paskutiniais dešimtmečiais pa stebimas miestuose, ypač Palangoje.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Lietuvoje žieduoti juodieji strazdai žie mą aptikti Prancūzijoje, Italijoje, Jugo slavijoje. Be to, du seni paukščiai sausio ir vasario...
Biologija. Įsikuria drėgnuose eglių su lapuočiais medynuose, upelių ir raistų pakraščiuose, pušynuose su tankesnių krūmų traku, eglių pomiškiu. Brastingose, šlapiose giriose dažnai gausesnis net už giesmininką strazdą. Pavasarį ir vasaro pradžioje tik retkarčiais atskrenda į pagirių sodus ir pievas, o rudeniop — gan. dažnai.
Saugiausiai jaučiasi medžių ir krūmų priedangoje. Čia, straksėdami ilgais šuoliais, snapu varto sukritusius pūvančius lapus. Kiek pašokavę pagirių pievose, pajutę nors menkiausią pavojų, neria medžių šakų tankmėn. Dainingą giesmę traukia tupėdami aukštesnėse šakose ir medžių viršūnėse. Aktyvus dieną ir prietemoje. Iš pažemės lizdų pabaidyta patelė neretai nustraksi žeme tolyn, ir, pakilusi į šakas, neįkyriai dusliai kuksena. Traukia naktį ir prietemoje. Skrisdami retkarčiais sucypia. Gyvena poromis, trau kia paprastai po vieną ar negausiais kelių keliolikos paukščių būreliais.
Ypač ankstyvą pavasarį lizdą krauna kovo pabaigoje, tačiau paprastai — balan džio pradžioje ir iki vidurio. Dažniausiai pasirenka storesnių šakų atsišakojimą ar kupstą, maždaug iki 8-10 m aukštyje. Dėtyje dažniausiai 5 ar 4 kiaušiniai. Padėjusi trečią kiaušinį, patelė peri 13—14 dienų. Aklų ir plikų jauniklių posparniai, nugara ir viršugalvis apaugę menkais pilkų pūkų kuokštais. Septintą gyvenimo dieną prasiveria akys, o aštuntą ją — iš padaigų išlenda plunksnų galai. Besiplunksnojantys jaunikliai ramiai tū no prisispaudę prie gūžtos dugno, o 14 (gana retai 15) dienų amžiaus apleidžia lizdą. Iš pradžių jaunikliai straksi žeme, nepastebimai stypso ant apatinių šakų, o 15—16 gyvenimo dieną jau nuskrenda trumpus atstumus tarp medžių. Pasklidusiais jaunikliais dar savaitę rū pinasi patinas.
Antrai vadai lizdus pradeda krauti tada, kai pirmuosiuose jaunikliai dar tik plunksnuojasi, o šiems palikus gūžtas, jau kitą dieną deda pirmą kiaušinį. Paprastai tai būna gegužės antroje pusėje. Kai kurie juodieji strazdai užaugina net trečią vadą liepos mėnesį, o patys vėlyviausi jaunikliai išskrido rugpjūčio 8 d.
Purioje žemėje renka vabzdžius, vikšrus, sliekus, minkštakūnius, gaudo žiogus. Lesa mėlynių uogas, soduose noksiančius serbentus, medlievas, vyšnias, šaltekšnius, šermukšnius bei obuolius.
Naudingas girių giesmininkas. Naikina kenksmingus vabzdžius, platina uoginius krūmus ir medžius.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
