Baltagurklis strazdas
Retai užskrendanti rūšis.
Baltagurklis strazdas didesnis už varnėną. Nuo juodojo strazdo skiriasi balta dėme pagurklyje, o jauniklių sparnai šviesesni. Patino viršutinė kūno dalis matinės juodos spalvos, ties sparnais plunksnų pakraščiai balti. Apatinė kūno pusė juoda, pagurklyje pusmėnulio formos balta dėmė. Snapas rudas. Jaunikliai pilkai rusvi, sparnai šviesūs, pagurklyje dėmės nėra.
Į Lietuvą užklysta baltagurklio strazdo porūšis Turdus torquatus torquatus.
Paplitimas. Paplitęs vakarų Eurazijos kalnuotuose rajonuose. Gyvena Skandi navijos, Kolos, Pirėnų pusiasalyje, Alpėse, Karpatuose, Balkanų pusiasalyje, Kaukazo, Irano kalnuose, Kopetdage. Žiemoja Europos pietvakariuose.
Migracija. Per rudenines migracijas už klysta pavienių paukščių.
Biologija. Aptinkamas atvirame land šafte su žemais krūmais, berželiais ir kitais medžiais. Perėjimo laikotarpiu kaimuose dažniausiai pastebimas miško viršutinėje ir subalpinėje juostose, nors kai kurios poros pakyla iki amžinojo sniego ribos. Taip pat peri pelkėse, kalvotose vieto vėse.
Judrus, nebaikštus paukštis. Paprastai laikosi ant žemės. Straksi dideliais šuo liais kaip ir kiti strazdai. Tada girdėti jų čeksėjimas „tak, tak, tak" ar „trek, ček, ček", aštresnis nei juodojo strazdo. Giesmė panaši į strazdo giesmininko,...
Visada laikosi pavieniui ar poromis.
Lizdą krauna ant žemės arba neaukš tai medyje abu porelės nariai iš plonų šakelių ir žolių. Gūžtą iškloja plonais žolių stiebeliais. Balandžio — gegužės mėn. deda 4, rečiau 3-6 panašius į juodojo straz do, tik ryškiau išmargintus kiaušinius. Peri 14 dienų, tiek pat lizde išbūna jaunikliai. Jais rūpinasi ir patinas, ir patelė. Dažnai išveda dvi jauniklių vadas.
Vasarą minta vabzdžais, jų vikšrais, sliekais, smulkiais moliuskais. Rudeniop ir žiemą daugiausia lesa uogas — mėly nes, vaivorus, bruknes, spanguoles ir kt.
Saugotina kaip retai į Lietuvą užklys tanti rūšis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
