Baltoji kielė
Perinti, traukianti rūšis.
Baltoji kielė yra maždaug naminio žvir blio dydžio, tik gerokai ilgesne uodega ir būdingos juodai baltos spalvos.
Patino viršugalvis, gerklė ir krūtinės priekinė dalis juodi, nugara šviesiai pilka. Uodega juoda, jos kraštinės plunksnos baltos. Kakta, galvos šonai ir pilvas balti. Snapas ir kojos juodos. Rainelė ruda. Pa telės apdaro spalvos ne tokios juodos kaip patino. Poilsio apdaru gerklė balta, pa gurklyje juoda juostelė. Jaunikliai už su augusius pilkesni. Jų kakta tamsi, antuodegis juosvas. Pilvinė pusė pilkšvai bal ta, kūno šonai pilki. Jie išsirita apaugę tamsiai pilkais pūkais. Žiotys oranžiškai geltonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis baltosios kielės porūšis Motacilla alba alba.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo At lanto pakrantės iki Čiukčių pusiasalio, šiaurinės Kamčiatkos. Šiaurėje arealas siekia Eurazijos arktinę pakrantę, išskyrus Jamalo, Taimyro pusiasalį, pietuose tęsiasi iki pietinės Kinijos, Birmos, Asamo, Himalajų, pietinio Tibeto, Tuvos, Alta jaus, Kazachstano, Volgos deltos, Užkau kazės, Irako, Sirijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena visoje Afrikoje, išskyrus Sacharą, daugelyje Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros salų, Aliaskos pa krantėje.
Žiemoja pietinėje Europoje,...
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Tam tikrais stebėjimo sezonais įvairiuose postuose užregistruojama nuo 300 iki 800 paukščių.
Biologija. Įprasta kaimo sodybose, gyvenvietėse, lentpjūvėse, medienos sandėliuose, durpynuose, miestų aikštėse. Mėgsta paežeres, upių pakrantes, nuolat lankosi ganyklose, pievose, arimuose. Pavasarį traukdamos sustoja tarpgirių pievose, plikuose raistuose.
Aktyvi tik dieną. Nuolat bėginėja žeme, stogais, rąstų rietuvėmis; sustojusi linguoja ilgą uodegą, skrenda plačiai banguojančiu skrydžiu, retkarčiais sukivsendama. Ore pakibus ar prie lizdo pasirodžius paukštvanagiui, triukšmingai čiurlena. Negarsiai giesmę traukia tupėdama saulės atokaitoje. Kartais, kildami statmenai aukštyn, patinai pešasi. Pabaidyta iš gūžtos tyliai nuskrieja pažemiu. Pavasarį dažniau traukia pavieniui, o rudenį kelių ar keliolikos paukščių būreliais. Dirbamuose laukuose kartais susitelkia dešimtimis, o paežerių nendrynuose nakvojan
ios ir šimtais.
Po tuoktuvinių žaidimų balandžio pa baigoje ar gegužės pradžioje iš stambokų šakniastiebių krauna 8 - 12 cm pločio ir 5-7 cm aukščio lizdą, 5 - 6 cm skersmens ir 3 - 5 cm gylio gūžtą iškloja gyvulių plaukais. Lizdus suka namų pastogėse ir palėpėse, malkų ir durpių krūvose. Dėtyje dažniausiai 6, rečiau 5 balti, išmarginti melsvai pilkais ir rusvai juodais taškais, vidutiniškai 20,3X 15,0 mm dydžio 1,5 g svorio kiaušiniai. Perėti pradeda dar nepadėjusi paskutinio kiaušinio. Peri pa telė, 13 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 15- 16 dienų. Per vasarą išveda dvi vadas.
Lesa muses, sparvas, uodus, vabalus, vikšrus, sliekus. Maisto ieško ore, seklumose, dirvos paviršiuje.
Baltoji kielė yra žmonių mėgstamas naudingas paukštis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
