Baltoji kielė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Motacilla alba

Perinti, traukianti rūšis.

Baltoji kielė yra maždaug naminio žvirblio dydžio, tik gerokai ilgesne uodega ir būdingos juodai baltos spalvos.

Patino viršugalvis, gerklė ir krūtinės priekinė dalis juodi, nugara šviesiai pilka. Uodega juoda, jos kraštinės plunksnos baltos. Kakta, galvos šonai ir pilvas balti. Snapas ir kojos juodos. Rainelė ruda. Patelės apdaro spalvos ne tokios juodos kaip patino. Poilsio apdaru gerklė balta, pagurklyje juoda juostelė. Jaunikliai už suaugusius pilkesni. Jų kakta tamsi, antuodegis juosvas. Pilvinė pusė pilkšvai balta, kūno šonai pilki. Jie išsirita apaugę tamsiai pilkais pūkais. Žiotys oranžiškai geltonos.

Lietuvoje gyvena nominalinis baltosios kielės porūšis Motacilla alba alba.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Čiukčių pusiasalio, šiaurinės Kamčiatkos. Šiaurėje arealas siekia Eurazijos arktinę pakrantę, išskyrus Jamalo, Taimyro pusiasalį, pietuose tęsiasi iki pietinės Kinijos, Birmos, Asamo, Himalajų, pietinio Tibeto, Tuvos, Altajaus, Kazachstano, Volgos deltos, Užkaukazės, Irako, Sirijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena visoje Afrikoje, išskyrus Sacharą, daugelyje Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros salų, Aliaskos pakrantėje.

Žiemoja pietinėje Europoje,...

pietinėje Europoje, Afrikoje, pietinėje Azijoje. Lietuvoje dažna.

Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Tam tikrais stebėjimo sezonais įvairiuose postuose užregistruojama nuo 300 iki 800 paukščių.
Biologija. Įprasta kaimo sodybose, gyvenvietėse, lentpjūvėse, medienos sandėliuose, durpynuose, miestų aikštėse. Mėgsta paežeres, upių pakrantes, nuolat lankosi ganyklose, pievose, arimuose. Pavasarį traukdamos sustoja tarpgirių pievose, plikuose raistuose.

Aktyvi tik dieną. Nuolat bėginėja žeme, stogais, rąstų rietuvėmis; sustojusi linguoja ilgą uodegą, skrenda plačiai banguojančiu skrydžiu, retkarčiais sukivsendama. Ore pakibus ar prie lizdo pasirodžius paukštvanagiui, triukšmingai čiurlena. Negarsiai giesmę traukia tupėdama saulės atokaitoje. Kartais, kildami statmenai aukštyn, patinai pešasi. Pabaidyta iš gūžtos tyliai nuskrieja pažemiu. Pavasarį dažniau traukia pavieniui, o rudenį kelių ar keliolikos paukščių būreliais. Dirbamuose laukuose kartais susitelkia dešimtimis, o paežerių nendrynuose nakvojan
ios ir šimtais.

Po tuoktuvinių žaidimų balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje iš stambokų šakniastiebių krauna 8 - 12 cm pločio ir 5-7 cm aukščio lizdą, 5 - 6 cm skersmens ir 3 - 5 cm gylio gūžtą iškloja gyvulių plaukais. Lizdus suka namų pastogėse ir palėpėse, malkų ir durpių krūvose. Dėtyje dažniausiai 6, rečiau 5 balti, išmarginti melsvai pilkais ir rusvai juodais taškais, vidutiniškai 20,3X 15,0 mm dydžio 1,5 g svorio kiaušiniai. Perėti pradeda dar nepadėjusi paskutinio kiaušinio. Peri patelė, 13 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 15- 16 dienų. Per vasarą išveda dvi vadas.

Lesa muses, sparvas, uodus, vabalus, vikšrus, sliekus. Maisto ieško ore, seklumose, dirvos paviršiuje.

Baltoji kielė yra žmonių mėgstamas naudingas paukštis.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.