Kalninė kielė
Užskrendanti rūšis.
Kiek mažesnė už geltonąją kielę, tik kalninės uodega ilgesnė už kūną, nugara melsvai pilka, antuodegis geltonas.
Patino kūno viršutinė pusė pilka. Ant uodegis gelsvai žalias. Uodega ir sparnai rudai juodi. Kraštinės uodegos plunksnos baltos, kitos dvi poros plunksnų baltai dė mėtos. Antakis ir „ūsai" balti. Gerklė ir pagurklis juodi, o likusi apatinė kūno dalis geltona. Snapas juodas. Kojos rusvos. Rainelė tamsiai ruda. Patelės antakis ir „ūsai" neryškus. Gerklė ir krūtinė su bal tomis dėmėmis. Poilsio apdaru patino apdaras neryškus, gerklė ir pagurklis baltai rusvi. Patelės gerklė ir pagurklis grynai balti. Jaunikliai panašūs į suaugusius poilsio apdaru, tik pauodegys geltonas.
Lietuvoje aptinkamas kalninės kielės porūšis Motacilla cinerea cinerea.
Paplitimas. Eurazijoje arealas sudėtingas. Europoje paplitusi pietinėje Skandinavijoje, kalnuotuose rajonuose nuo Pirėnų iki Krymo. Šiaurėje arealas siekia Vakarinę Baltijos pakrantę, Kolos pusiasalį, pietuose tęsiasi iki Viduržemio jūros pakrantės. Azijoje paplitusi Mažojoje Azijoje, Kaukazo, Kopetdago, Irano, Afganistano kalnynuose, Hindukuše, Tian Šanio, Pamyro Alajaus kalnų sistemoje. Nuo vakarinės Uralo papėdės Sibiro...
Žiemoja Afrikoje, Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose. Lietuvoje labai reta.
Migracija. Per Lietuvą praskrenda rudenį arba pavasarį.
Biologija. Veisimosi periodu gyvena kalnuose miškų ir alpinėje juostoje, pakyla beveik iki amžinojo sniego ribos. Poros išsidėsto priklausomai nuo vietovės hidrografinio tinklo. Peri kalnų upių ir upelių krantuose. Aptinkama ir kiek toliau nuo tekančio vandens, miške bei krūmuose tarp akmenų, nedidelių vandens telkinių, nevengia gyvenviečių. Traukimo laikotarpiu ir žiemą gali gyventi didelių miestų soduose ir parkuose.
Aktyvi dieną. Greitai bėginėja upelių pakrantėse, pievutėse, renka maistą nuo žolių, krūmų ir žemutinių medžių šakų, gaudo vabzdžius ore. Visą laiką ant žemės kraipo uodegą, kaip ir kitos kielės, kiek pabėgėjusi paskrenda. Skrenda banguotai. Balsas panašus į baltosios kielės, tik kiek šaižesnis. Pora užima tam tikrą plotą, kurio centrą aktyviai gina. Traukia nedideliais, kiek pakrikusiais būreliais.
Lytiškai subręsta kitą pavasarį, veisi mosi periodu laikosi poromis. Pietinėse arealo dalyse pirmų dėčių aptinkama ba landžio mėn., antrų - birželio mėn. Kartais sudeda ir trečią dėtį. Lizdą slepia tan kioje žolėje, tarp akmenų, įvairiose šlaitų įdubose, tarp krūmų ir medžių šaknų, ma žų upelių salelėse, kartais tolokai nuo vandens. Lizdas paprastai sukamas iš sau sos žolės, šakelių, vidus išklojamas plau kais ir vilnomis. Išorinės sienelės ir pa grindas kiek mažesni negu baltosios kielės. Dėtyje dažniausiai būna 5 - kiaušiniai. Jie panašūs į geltonosios kielės, tik šviesesni, gelsvi arba žalsvai gelsvi, dėmelės rusvos, kartais jų būna labai daug, ir tada kiaušiniai margumu pa našūs į baltosios kielės. Perėti pradeda padėjus paskutinį kiaušinį. Abu poros nariai peri 12-15 dienų, tiek pat laiko jaunikliai išbūna lizde.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
