Didžioji krakšlė
Perinti, įraukianti rūšis.
Didžioji krakšlė yra maždaug varnėno dydžio. Nuo kitų nendrinukių skiriasi dydžiu ir karkiančiu balsu.
Patino ir patelės kūno viršutinė pusė rusvai ar gelsvai pilka. Virš akių šviesus antakis. Gerklė ir pagurklis balsvi. Pil vas balsvas, rusvo atspalvio. Snapas tamsiai rudas. Kojos rusvos ar pilkšvos. Rai nele ruda. Jauniklių pilvas tamsiai rusvas. Jie išsirita pliki. Žiotys oranžiškai geltonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis didžio sios krakšlės porūšis Acrocephalus arundinaceus arundinaceus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švediją, Suomių įlanką, Maskvos sritį, pietinį Uralą, Altajų, pietinę Užbaikalę, Amūro žemupį, pietuo se tęsiasi iki vidurinės Kinijos, Tarimo, Naryno slėnio, Syrdarjos žemupio, šiauri nio Irano, Tigro, Eufrato žemupio, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena šiaurvakarių Afrikoje. Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje įprasta rūšis. Peri ežerų, ma rių, žuvininkystės tvenkinių pakrantėse.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.
Biologija. Peri vešlių vandens skalau jamų nendrynų pakraščiuose, rečiau — švendrynuose ar meldynuose. Kartais lizdą suka krūmuose.
Aktyvi šviesiuoju paros laiku. Patinai daugiausia gieda saulei patekėjus. Aštriai ir gana...
Tuoktuvės kiek primena ežerines nendrinukės tuoktuves, tik sunkiau pastebi mos ir trumpesnės.
Perėti grįžta balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, paprastai tik pradėjus dygti nendrėms. Pirmieji atskrenda patinai. Užimtoje teritorijoje daug gieda. Giesmė atbaido kitus patinus bei privilioja pateles. Didesnė populiacijos dalis - monogamai, o apie 10-15% poligamai. Ypač palankiomis sąlygomis šie paukščiai telkiasi į gana tankias koloni jas. Lizdas sukamas tarp 3-8 vertikalių nendrių, rečiau švendrų stiebų, virš vandens 70,17 (31 - 170) cm aukš tyje. Lizdą suka tik patelė. Jis iš gana gru bios šlapios medžiagos: nendrių lapų bei šluotelių ir smulkių pernykščių augalų stiebų. Masyvesni paprastai būna pirmieji lizdai, kartais iki 27 cm aukščio. Beveik trečdalis visų didžiųjų krakšlių kiaušinius pradeda dėti birželio viduryje. Šiuo laiko tarpiu jaunos patelės pradeda daugintis patinų poligamų teritorijose (antrieji liz dai), taip pat jaunų, vėliau atskri dusių patinų teritorijose, be to, žuvus pir mosioms, dedamos antrosios dėtys. Dėtyje dažniausiai 5, rečiau 4 kiaušiniai. Deda kasdieną. Žuvus pirmajai dėčiai netoli kraunamas naujas lizdas. Tokiame lizde kiaušinių paprastai būna mažiau. Kiaušiniai elipsiški, melsvai ar žalsvai balti, išmarginti melsvomis giluminėmis ir stambesnėmis tamsiai rudomis ar pilkomis paviršinėmis dėmelėmis. Peri tik patelė, patinas ją maitina. Vienos dėties jaunikliai išsirita per 1-2 dienas. Jauniklius maitina abu porelės nariai, tik patinas kiek pasyvesnis. Lizdą apleidžia silpnai skraidantys 10-12 dienų jaunikliai. Šeimos savaitę klajoja netoli lizdo, vėliau jaunikliai pakrinka.
Minta panašiu maistu kaip ir kitos nendrinukių rūšys.
Naudinga, saugotina paukščių rūšis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
