Didžioji zylė
Perinti, iš dalies traukianti rūšis.
Didžioji zylė yra maždaug naminio žvir blio dydžio. Ją nesunku pažinti iš geltonos kūno apatinės dalies ir aiškios juodos juos telės per krūtinę.
Patino viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo metalinio blizgesio. Nugara gelsvai žalia. Skruostai ryškiai balti. Pa kaušyje gelsvai balta dėmė. Sparnai mels vai pilki su šviesia skersine juostele. Uo dega melsva, kraštinių vairuojamųjų plunksnų išorinės vėtyklės baltos. Kūno pilvinė pusė geltona, tik juostelė per krū tinę ir pilvo vidurį bei pauodegys — juodi. Snapas rudai pilkas. Rainelė ruda. Ko jos pilkos. Patelės kūno apatinė pusė gel sva, ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški. Jauniklių viršugalvis rusvas, skruos tai gelsvi. Tik išsiritusių jauniklių galva ir nugaros priekinė dalis apaugusi pilkais pūkais. Žiotys oranžinės.
Lietuvoje gyvena nominalinis didžio sios zylės porūšis Parus major major.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo At lanto pakrantės iki Ochotsko jūros. Šiau rėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Bal tąją jūrą, Pečioros aukštupį, Obės, Jenisejaus vidurupį, Stanovojaus kalnagūbrį, pietuose tęsiasi iki Amūro vidurupio, Mon golijos, šiaurinio Kazachstano, Irano, Irako,...
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Lietuvoje dalis paukščių sėslūs. Čia pa vasarinė migracija negausi, rudenį dau giausia traukia rugsėjo III — spalio II dekadą. Žieduojant nustatyta, kad nemažai vie tinės kilmės didžiųjų zylių gyvena sėsliai, taigi žiemai neišskrenda, o kitos — tipiš ki migrantai. Pastarųjų žiemos mėnesiais aptikta visoje Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją, Rumuniją ir Vengriją. Žiemavietes jos pasiekia dar spalio pabaigoje— lapkričio mėn. Daugiausia migruoja pir mamečiai paukščiai. Išskrendančių ir sės liai gyvenančių paukščių santykis kiek vienais metais nevienodas. Matyt, tai pri klauso nuo išaugusių jauniklių skaičiaus.
Rudenį per Lietuvą masiškai migruoja šiauresnių kraštų zylės. Žiemą jos aptinkamos toje pačioje teritorijoje, kaip ir Lietuvoje išaugusios, Manoma, jog Lietuvoje gyvenančios zylės prisijungia prie praskrendančių ir migruoja drauge su jomis. Be to, kai kurioms zylėms būdingas ir tipiškas klajojančių paukščių elgesys t. y. kartais jos keičia tiek žiemojimo, tiek perėjimo vietas net kelių šimtų ir daugiau kilometrų atstumu.
Biologija. Peri uoksuose, inkiluose. Sinantropinė rūšis, peri gyvenvietėse, soduose, įvairiuose miškuose ir pavieniuose medžiuose.
Aktyvi šviesiu paros laiku. Labai judri, vikri. Maistą renka medžių lajoje, dažniausiai arti kamieno. Vasarą patelės nakvoja lizduose, patinai medžių šakose. Žiemą laikosi būreliais iki 20 paukščių (dažniausiai 5—10). Tokie būreliai per dieną apkeliauja 8 – 10 ha plotą. Patinų žiemą būna daugiau, maždaug 1:3 santykiu. Nakvoja inkiluose, uoksuose, o miestuose — ventiliacijos angose. Naktį nejautrios, pabaidytos nepalieka nakvynės vietos.
Lizdą pradeda sukti balandžio antroje pusėje. Jo pagrindas iš žaliųjų samanų, o gūžta iš šerių, plaukų, vilnos. Lizdo matmenys priklauso nuo uokso ir inkilo dugno ploto. Kiaušinius pradeda dėti paskutinėmis balandžio dienomis. Masiškai deda pirmąjį gegužės penkiadienį. Kiaušiniai ovalūs, balti arba balsvi, iš marginti smulkesnėmis ar stambesnėmis rudomis dėmėmis. Neretai bukajame kiau šinio gale dėmės sudaro vainikėlį. Dėtyje dažniausiai būna 8—12 kiauši nių. Patelė perėti pradeda, padėjusi pasku tinį kiaušinį. Peri 13—15 dienų. Išsiritu sių jauniklių galva ir nugara apaugusi pūkų kuokštais. Lizdą jaunikliai palieka po 16—19 dienų.
Palikusius lizdą jauniklius dar apie dvi savaites vedžioja ir maitina tėvai, vėliau šeima pakrinka.
Apie 60% didžiųjų zylių porų per me tus išveda dvi vadas. Antroji vada visada būna mažesnė ir perima kitame lizde.
Minta augaliniu ir gyvūniniu maistu. Daugiausia vabzdžiais.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
