Didžioji zylė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Parus major

Perinti, iš dalies traukianti rūšis.

Didžioji zylė yra maždaug naminio žvirblio dydžio. Ją nesunku pažinti iš geltonos kūno apatinės dalies ir aiškios juodos juostelės per krūtinę.
Patino viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo metalinio blizgesio. Nugara gelsvai žalia. Skruostai ryškiai balti. Pakaušyje gelsvai balta dėmė. Sparnai melsvai pilki su šviesia skersine juostele. Uodega melsva, kraštinių vairuojamųjų plunksnų išorinės vėtyklės baltos. Kūno pilvinė pusė geltona, tik juostelė per krūtinę ir pilvo vidurį bei pauodegys — juodi. Snapas rudai pilkas. Rainelė ruda. Kojos pilkos. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški. Jauniklių viršugalvis rusvas, skruostai gelsvi. Tik išsiritusių jauniklių galva ir nugaros priekinė dalis apaugusi pilkais pūkais. Žiotys oranžinės.

Lietuvoje gyvena nominalinis didžiosios zylės porūšis Parus major major.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, Obės, Jenisejaus vidurupį, Stanovojaus kalnagūbrį, pietuose tęsiasi iki Amūro vidurupio, Mongolijos, šiaurinio Kazachstano, Irano, Irako,...

Irano, Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Britų, Viduržemio jūros salose. Lietuvoje tai dažna ir labai paplitusi zylių rūšis. 

Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Lietuvoje dalis paukščių sėslūs. Čia pavasarinė migracija negausi, rudenį daugiausia traukia rugsėjo III — spalio II dekadą. Žieduojant nustatyta, kad nemažai vietinės kilmės didžiųjų zylių gyvena sėsliai, taigi žiemai neišskrenda, o kitos — tipiški migrantai. Pastarųjų žiemos mėnesiais aptikta visoje Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją, Rumuniją ir Vengriją. Žiemavietes jos pasiekia dar spalio pabaigoje— lapkričio mėn. Daugiausia migruoja pirmamečiai paukščiai. Išskrendančių ir sėsliai gyvenančių paukščių santykis kiekvienais metais nevienodas. Matyt, tai priklauso nuo išaugusių jauniklių skaičiaus.

Rudenį per Lietuvą masiškai migruoja šiauresnių kraštų zylės. Žiemą jos aptinkamos toje pačioje teritorijoje, kaip ir Lietuvoje išaugusios, Manoma, jog Lietuvoje gyvenančios zylės prisijungia prie praskrendančių ir migruoja drauge su jomis. Be to, kai kurioms zylėms būdingas ir tipiškas klajojančių paukščių elgesys t. y. kartais jos keičia tiek žiemojimo, tiek perėjimo vietas net kelių šimtų ir daugiau kilometrų atstumu.
Biologija. Peri uoksuose, inkiluose. Sinantropinė rūšis, peri gyvenvietėse, soduose, įvairiuose miškuose ir pavieniuose medžiuose.
Aktyvi šviesiu paros laiku. Labai judri, vikri. Maistą renka medžių lajoje, dažniausiai arti kamieno. Vasarą patelės nakvoja lizduose, patinai medžių šakose. Žiemą laikosi būreliais iki 20 paukščių (dažniausiai 5—10). Tokie būreliai per dieną apkeliauja 8 – 10 ha plotą. Patinų žiemą būna daugiau, maždaug 1:3 santykiu. Nakvoja inkiluose, uoksuose, o miestuose — ventiliacijos angose. Naktį nejautrios, pabaidytos nepalieka nakvynės vietos.

Lizdą pradeda sukti balandžio antroje pusėje. Jo pagrindas iš žaliųjų samanų, o gūžta iš šerių, plaukų, vilnos. Lizdo matmenys priklauso nuo uokso ir inkilo dugno ploto. Kiaušinius pradeda dėti paskutinėmis balandžio dienomis. Masiškai deda pirmąjį gegužės penkiadienį. Kiaušiniai ovalūs, balti arba balsvi, išmarginti smulkesnėmis ar stambesnėmis rudomis dėmėmis. Neretai bukajame kiaušinio gale dėmės sudaro vainikėlį. Dėtyje dažniausiai būna 8—12 kiaušinių. Patelė perėti pradeda, padėjusi paskutinį kiaušinį. Peri 13—15 dienų. Išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi pūkų kuokštais. Lizdą jaunikliai palieka po 16—19 dienų.

Palikusius lizdą jauniklius dar apie dvi savaites vedžioja ir maitina tėvai, vėliau šeima pakrinka.

Apie 60% didžiųjų zylių porų per metus išveda dvi vadas. Antroji vada visada būna mažesnė ir perima kitame lizde.

Minta augaliniu ir gyvūniniu maistu. Daugiausia vabzdžiais.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.