Erškėtžvirblis

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Prunella modularis

Perinti, traukianti rūšis.

Erškėtžvirblis yra naminio žvirblio dydžio. Krinta į akis ruda ir pilka apdaro palvos. Snapas plonas. Patino ir patelės kūno nugarinė pusė tamsiai ruda, juodai dėmėta. Galva ir kaklas pilki, viršugalvis ir skruostai rusvi. Apatinė kūno pusė melsvai pilka, pilvas baltas, šonai pilkai rusvi, su išilginiais tamsiais dryželiais. Snapas tamsiai rudas, kojos raudonai rudos. Rainelė šviesi, raudonai ruda. Jauniklių galva vienspalvė, tamsiai ruda, pilvinė pusė išmarginta rusvomis dėmelėmis. Rainelė ruda. Išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi gana ilgais juodais pūkais. Žiotys šviesiai oranžinės.

Paplitimas. Arealas pertrauktas. Europoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki rytinio Uralo šlaito. Šiaurėje arealai siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, pietuose tęsiasi iki Volgos vidurupio, šiaurinės Ukrainos, Karpatų, Marmuro, Viduržemio jūrų pakrančių. Gyvena Kryme, Britų, Hebridų salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse, Afrikoje.

Migracija. Tikrasis artimas migrantas.

Biologija. Mėgsta nevienodo tankumo lapuočių ir spygliuočių plotus su tankiu pomiškiu. Įsikuria paupiuose, šlapių pievų ir raistų žemuose bruzgynėliuose. Vengia žmonių kaimynystės ir sausų šilų. Per pavasarinį...

Per pavasarinį traukimą matyti parkų ir sodų krūmynuose, rudenį iškirstų juodalksnių dilgėlynuose, upių slėnių karklynuose, nenuimtų daržų, nenupjautų bulvienojų ir kukurūzų laukuose, skraido ir maitinasi tik dieną. Dažniausiai slapstosi tarp žemutinių šakų ir brūzgynų, straksi po nukritusius lapus. Patinas negarsiai irlena ne tik pomiškio eglaičių, bei ir aukštų eglių viršūnėse. Pastebėjęs menkiausią pavojų, skubiai leidžiasi žemyn į tankmę. Tik kartais balsu ar sparnų judesiais išreiškia nerimą prie lizdo. Traukiantys paukščiai, slapstydamiesi krūmuose, kartais suzyzena, o kildami aukštyn ir traukdami padangių aukštybėje, retkarčiais tirtančiai sududena. Gūžtose tūnantys jaunikliai pabaidyti užverčia galvas ir sučirkšlena. Giriose nutirpus sniegui, parskridusios porelės pasklinda perėti. Per tuoktuves, aplink virpčiojančią patelę, virpindamas sparnais bei uodega, bėgioja patinas.

Balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje krauna lizdus dažniausiai mažose eglaitėse, kartais tarp aukštų eglių nulinkusių šakų, išvartų, kadagių, kerplėšų, 0,5 - 1,5 iki 2,3 m aukštyje. Juos tvirtai susuka beveik tik iš žaliųjų samanų ir sausų eglių šakučių, o gūžtą iškloja švelniais augalų stiebeliais ir plaušais, žvėrių plaukais.

Lizdo išorinis skersmuo 9,5 - 14, aukštis 7 - 9, gūžtos plotis 5-7, gylis 3- 4,5 cm. Pasitaiko perinčių porelių vos 50 m atstumu. Kiaušinius pradeda dėti gegužės pirmoje pusėje, šiltais pavasariais - jau balandžio pabaigoje. Kiaušinių dėjimas trunka net 80 dienų. Dėtyje dažniausiai 5 kiaušiniai.

Kiaušiniai ovalūs, vienodai žalsvai mėlynos spalvos, sveria 2,1 g. Patelė pradeda perėti padėjusi priešpaskutinį kiaušinį. Peri 12 dienų, jaunikliai išsirita akli, pliki, apaugę retais juodų pūkų kuokšteliais. Septintą dieną prasiveria akys, ir iš padaigų pradeda lįsti plunksnų galai. Maistą jiems neša abu porelės nariai, 12 dienų amžiaus jaunikliai palieka lizdą.

Minia vabzdžiais, vikšrais, smulkiais sliekais bei vorais. Rudenį lesa uogas, pavasarį - smulkias žolių sėklas.

Naudingas, girias pagyvinantis ir paįvairinantis giesmininkas.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.

PAUKŠČIAI pagal ABĖCĖLĘ:

A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž