Karetaitė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Troglodytes troglodytes

Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.

Karetaitė yra labai mažas, trumpauodegis, rusvos spalvos paukštis. Uodegą laiko užriestą į viršų.

Patino ir patelės kūno viršutinė pusė ruda, išmarginta tamsiais dryželiais. Antakis šviesus. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų išorinės vėtyklės su balsvais ar rusvais skersiniais taškeliais. Apatinė kūno pusė pilkšva, skersinis raštas tamsus. Uodega trumpa. Snapas pilkas, kojos rudai rausvos. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių kūno viršutinė pusė ruda, apatinė rusvo atspalvio. Išsiritusių galva ir nugara apaugę trumpais, retais, tamsiai pilkais pūkais. Žiotys geltonos.

Lietuvoje gyvena nominalinis karetaitinis porūšis Troglodytes troglodytes troglodytes.

Paplitimas. Arealas Eurazijoje pertrauktas. Europoje paplitusi nuo Atlanto iki šiaurinės Dvinos. Į pietus paplitusi iki Viduržemio jūros, Krymo, Azijoje aptinkama nuo Mažosios Azijos iki Japonų ir Geltonosios jūrų. Šiaurėje arealas siekia Tian Šanį, Baikalą, Ochotsko jūrą. Į pietus paplitusi iki šiaurinės Birmos, pietinės Himalajų papėdės, šiaurinio Irano. Gyvena šiaurvakarių Afrikoje, šiaurės Amerikoje. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.

Lietuvoje įprastas mišrių ir lapuočių miškų, drėgnų eglynų paukštis.

Migracija. Pavasarį grįžta kovo gale – balandžio pradžioje....

balandžio pradžioje. Kartais pavieniai paukščiai žiemoja.

Biologija. Mėgsta drėgnus lapuočių miškus ar eglynus, senus medynus su išvirtusiais medžiais, tankiu pomiškiu. Įsikuria krūmuose arti upelių ar užaugusiose griovose. Dažnas soduose, kuriuos daug tankių želdinių,- vaiskrūmių, avietynų ar įvairių gyvatvorių. Vengia jaunuolynų.

Judrus, žvitrus paukštelis. Aktyvui šviesiuoju paros laiku ir prieblandoje Skraido prastai, tačiau labai greitai juda žeme, vikriai lando po krūmus ir įvairius šabakštynus. Būdinga poza -statmenai pakelta uodegėlė, dažnai nė minutei nesiliaujantys stakčiojimai, kartais plastelint sparnais. Naršydamas po žemą pomiški, nuolat šaukia traškančia trele „trr... trr... „. Melodinga giesmė skamba įvairiu metų laiku. Patinas su viena ar dviem patelėmis vasarą užima tam tikrą teritoriją. Žiemą aptinkama pavienių paukščių. Sunkiomis žiemomis kartais įsikuria arti žmonių.

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Pavasarį patinėlis užima lizdo teritoriją ir krauna kelis lizdus. Juos suka užkampioje vietoje po išvartomis, išpuvusiais stuobriais, kerplėšomis, šakų krūvomis, medžių kamienų šakumoje, drevėse, taip pat upelio šlaite neaukštai virš vandens arba tarp nulinkusių žalių eglių šakų, rečiau suka pavieniuose krūmuose, trobesių užkampiuose. Lizdas būna nuo 10 cm iki 5 m aukštyje, bet dažniausiu prie pat žemės. Lizdas gerai užmaskuotas, dažniausiai rutulio formos, kartais pailgas, su anga šone. Angos kraštus patinėlis išpina plonomis sausomis šakelėmis. Statybinė medžiaga įvairios samanos, sausi lapai, žolės, paparčiai, sausos eglių šakelės. Lizdo išorinis skersmuo 9-12, aukštis 15-16 cm, gūžtos skersmuo 5-7, gylis 8-8,5, anga 2,5-3,5 cm skersmens.

Patelė užima vieną lizdą, kituose - „bernalizdžiuose" - paukščiai tiktai nakvoja. Lizdai statomi iki vidurvasario. Patelė pasirinkto lizdo vidų iškloja žolelėmis ir plunksnomis. Kiaušinius pradeda dėti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Masiškai deda antrą ir trečią gegužės penkiadienį. Per vasarą dažniausiai sudeda dvi dėtis, antrąsias dėtis masiškai deda birželio trečią - ketvirtą penkiadienį.

Kiaušiniai balti arba balsvi, su retais rudais taškeliais. Deda kasdieną. Dėtyje dažniausiai 6-7 kiaušiniai, tačiau jų skaičius gali varijuoti. Peri tik patelė, apie 15 dienų. Patinėlis laikosi netoliese. Patelė lizdą palieki nenoriai. Jaunikliai išsirita per keletą valandų Po savaitės iš padaigų pradeda želti plunksnos. Lizde jaunikliai išbūna 15 - 18 dienų, po to dar kurį laiką grįžta nakvoti. Tuo laiku patinėlis vedžioja ir maitina jauniklius kartu su patele. Antrąją dėtį deda birželio antroje pusėje. Pirmos vados jaunikliai dažniausiai taip pat laikosi netoliese. Antrosios vados jaunikliai iš visų smulkių miško paukščių išsirita vėliausiai.

Nors ir gerai maskuojami lizdai, dalis jų žūva. Minta smulkiais vabzdžiais, jų vikšrais ir lėliukėmis, vorais, erkėmis, šimtakojais. Kartais lesa kai kurias uogas.

Labai naudingas vabzdžialesis paukštis.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.