Dirvoninis kalviukas
Perinti, traukianti rūšis.
Dirvoninis kalviukas yra miškinio kalviuko dydžio. Jam būdingas lieknas kūnas, vienspalvė viršutinė ir apatinė kūno da lys.
Patino ir patelės kūno viršutinė pusė šviesios, beveik vienodos smėlio spalvos, tamsiai dėmėta. Juosmuo vir antuodegis be dėmių. Antakiai šviesūs. Pilvinė pusė rusvai balsva, gerklės šonuose neaiškios dėmelės. Snapas tamsiai rudas. Kojos gels vai rudos. Rainelė ruda. Jauniklių nu garinė pusė labai marga, nes kiekvienos tamsiai rudos plunksnos kraštas šviesus arba rusvas. Apatinė pusė dėmėta. Išsirita apaugę ilgais ir tankiais gelsvai rudais pūkais. Žiotys geltonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis dirvoninio kalviuko porūšis Anthus campestris campestris.
Paplitimas. Vakarinėje Eurazijoje pa plitęs nuo Atlanto iki Sajanų, Altajaus. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švediją, Obės, Jenisejaus aukštupius, pietuose tę siasi iki pietinio Tian Šanio šlaito, Afga nistano, Mažosios Azijos, Viduržemio jū ros pakrančių. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje.
Žiemoja Afrikoje.
Retas paukštis, Lietuvoje gyvena ne visur. Perėjimo laiku aptiktas pajūryje.
Migracija. Pavasarį grįžta gegužės mėn., išskrenda rugsėjį.
Biologija. Laikosi smėlingose ir žvy ringose dykvietėse. Retkarčiais pastebi mas priemolių sausuose dirvonuose, iš kastų durpynų plynėse,...
Aktyvus dieną. Dirvose gainioja kitus giesmininkus. Tupėdamas ar skraidyda mas garsiai čirvsi. Nakvoja ant žemės. Gegužės pabaigoje iš samanų, žolių stie belių ir šaknelių duobutėje krauna lizdą. Gūžtą iškloja plaukais, varpinių lapeliais. Netrukus deda 4-5 balsvus, 21,1 x 15,7 mm dydžio kiaušinius, išmargintus juosvai ir gelsvai rudais taškučiais. Šio sparnuočio lizdą aptikti labai sunku, nes perinti patelė, iš tolo pastebėjusi pavojų, pabėga iš gūžtos. Peri 13-14 dienų. Dviejų savaičių jaunikliai palieka lizdą. Išveda vieną vadą. Žuvus palikuonims, vėl peri.
Minta vabzdžiais, vikšrais, vorais, smul kiais sliekais, moliuskais.
Naudingas ir saugotinas retas mūsų krašto giesmininkas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
