Geltonbruvė pečialinda
Užskrendanti rūšis.
Geltonbruvė pečialinda yra labai maža, uodega trumpa. Nuo nykštukinės pečialindos skiriasi žalsvu antuodegiu ir juoste lėmis galvoje.
Patino ir patelės kūno viršutinė pusė rusvai žalia, antuodegis šviesesnis. Virš akių baltas, gelsvas arba rausvas gana ilgas antakis. Pilvinė pusė balta, gelsvo ar rusvo atspalvio. Sparne dvi šviesios juostelės. Rudenį išsišėrusių paukščių nugara gelsvai žalia. Snapas rudas. Kojos gelsvai rudos. Rainelė ruda.
Į Lietuva užklysta nominalinis gelton bruvės pečialindos porūšis Phylloscopus inornatus inornatus.
Paplitimas. Arealas suskaidytas. Eurazazijoje paplitusi nuo vakarinio Uralo šlaito Iki Anadyrio baseino, Ochotsko, Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žiotis, Lenos žemupį, pietuose tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, Himalajų, Vidurinės Azijos kalnų, Altajaus, Tiumenės, Pečioros aukštupio. Izoliuota arealo dalis yra Tibete ir vidurinėje Kinijoje.
Žiemoja pietų ir pietryčių Afrikoje.
Nuolat aptinkama Norvegijoje, Švedijo je, Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje. Aptikta ir gerokai piečiau: Austrijoje, pietinėje Prancūzijoje, Italijoje, net Egipte bei Maltos ir Madeiros salose.
Pastaraisiais metais jų pagausėjo Europoje. Matyt, tai susiję su intensyvesniais ornitologiniais tyrimais...
Migracija. Pabaltyje geltonbruvių pe čialindų sugaunama nuo rugsėjo 17 d. iki lapkričio 9 d. Per pavasarinį traukimą iki šiol nepastebėta.
Manoma, kad šiuos paukščius į Europą „užneša" anticiklo nai, kurie susiformuoja Sibire ir slenka į vakarus.
Biologija. Gyvena kalnuose, įvairiuose miškuose bei krūmynuose. Rutulio formos lizdą suka ant žemės. Landa būna šone. Deda 3-6 kiaušinius. Perėti pradeda padėjus 3 ar 4 kiaušinį.
Nebaikšti. Laikosi šakų tankmėje. Čiul bėdama virpina praskleistus sparnus. Min ta vabzdžiais.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
