Ilgauodegė zylė
Perinti, žiemojanti, užskrendanti rūšis.
Ilgauodegė zylė gerokai mažesne už naminį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš ilgos uodegos ir vyraujančios baltos spalvos. Patino ir patelės nugara, antuodegis, uodega ir sparnai juodi. Pečių srityje yra rausvas plotas. Galva, uodegos šonai ir visa kūno apatinė dalis balti, šonai rausvi. Kartais galva būna rusva, po akimis, gerklės srityje gali būti juodų dėmių. Snapas trumpas, juodas. Rainelė ruda, akių vokai geltoni. Kojos tamsiai raudonos. Jaunikliai blankesnių spalvų, galvos šonuose tamsios dėmės. Išsirita pliki, žiotys geltonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis ilgauodegės zylės porūšis Aegithalos caudatus caudatus, retkarčiais užklysta Aegithalos caudatus europaeus.
Papiltimas. Arealas pertrauktas. Euroazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, Šiaurėje arealas siekia Šiaurinę Skandinaviją, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, Lenos aukštupį, pietuose tęsiasi Ilio aukštupio, šiaurinio Kazachstano, Uralo, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Kita arealo dalis yra tarp Himalajų ir Japonų, Geltonosios, Rytų Kinijos jūros. Gyvena daugelyje Atlanto, Viduržemio jūros, Ramiojo vandenyno salų. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.
Aptinkama visoje Lietuvoje. Jai bū dingi...
Migracija. Invazinė rūšis. Apie 1,5% Ventės rage ir Kuršių nerijoje per ru deninę migraciją žieduotų ilgauodegių zylių tą patį rudenį iki lapkričio pabaigos vėl sugaunama masinio paukščių gaudymo vietose Baltijos pakrantėje, Kaliningrado srityje ir Lenkijoje. Ten pat 11 paukščių sugauta ir kitą pavasarį, t.y. jiems grįžtant. Praėjus metams ir daugiau po žiedavimo, per rudeninę migraciją du paukščiai sugauti Suomijoje ir du — Es tijoje. Per Lietuvą rudenį migruojančių ilgauodegių zylių skaičius labai nevienodas. Vienais metais jų būna tikri antplūdžiai, o kitais pasirodo gerokai mažiau.
Biologija. Aptinkamos upelių, brastų ir pievų pakraščių beržynuose, juodalksnynuose, grynais lapuočiais ar su eglių prie maiša apaugusiose upių pašlaičių giriose, paraistėse, priemiesčių parkuose. Laikosi jaunuolynuose ir senuose medynuose, mielai lankosi pagirių soduose.
Skraido ir keliauja tik dieną. Traukia labai greitai, todėl kitos rūšies sparnuočiai tokio tempo neištveria ir atsilieka. Pavojų skelbiantį ilgauodegės zylės balsą supranta kitos zylės, lipučiai, nykštukai. Tik perėdamos ir augindamos jauniklius laikosi poromis, tačiau ir tada kartais 4 ar 6 zylės medžių šakose kartu renka lesalą, kuriuo maitina vieno lizdo jauniklius. Vi liau link pietvakarių traukia nuo 5 iki 32 paukščių būreliais. Susiglaudę nakvoja tankiose medžių šakose, o per speigus giriose apgriuvusiose duobėse.
Kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje porelė gana kruopščiai ruošia uždarą būstą: snapu glaisto sienelių kraštus, sukiojasi gūžtoje derindama atneštas plunksnas taip, kad jos viršūnėmis uždengtų ir visą angą. Todėl gūžtoje laikosi šiluma. Iš kerpių, samanų ir plonų beržo tošelių sukrautų, bei žolių plaušais, karklų karnomis suraizgytų lizdų skersmuo 8,5 - 11,5 cm, aukštis 16,5 -19, gūžtos skersmuo 5 – 5,5, aukštis 8 - 9, anga 2,7 - 3,0 cm pločio.
Rusvai rudais taškais pamargintus (retkarčiais vienspalvius) baltus, gelsvai bal tus kiaušinius deda nuo balandžio pradžios. Gūžtoje paprastai 10 ar 9 bei 11 kiaušinių.
Peri tik patelė, 15 dienų. Kas valandą prie lizdo atlekia patinas. Tada patelė sprunka iš lizdo ir abu nupurpsi tolyn. Po 10 - 20 minučių porelė grįžta. Į gūžtą atsitūpusi patelė dar tyliai suzirzena, o pat inas nulekia. Jaunikliai išsirita akli ir pliki. Penktą gyvenimo dieną jiems prasiveria akys, aštuntą — iš padaigų pasimato plunksnų galai. Jauniklius maitina abu porelės nariai. Lizdą jaunikliai pa lieka 16 —17 dienų amžiaus. Per metus užaugina vieną vadą. Ne visos uodeguotosios zylės, žuvus palikuonims, vėl krauna lizdus. Anksčiausiai jaunikliai gūžtas apleido gegužės 22 d. Kasmet nemažai lizdų žūsta (82%).
Lesa įvairius smulkius vabzdžius, jų lervas ir kiaušinėlius. Naudingas girių bei sodų sparnuotis. Savo balsu ir gražia išvaizda puošia mus supančių aplinką.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
