Sniegstartė
Praskrendanti rūšis.
Sniegstartė maždaug naminio žvirblio dydžio. Ją nesunku pažinti iš plačių baltų dėmių sparnuose ir uodegoje.
Patino nugara, pečiai, juosmuo, didžio sios plasnojamosios bei kraštinės vairuojamosios plunksnos juodos. Kita apdaro dalis balta. Snapas gelsvai rudas, kojos juodos. Rainelė ruda. Patelė blankesnių už patiną spalvų. Be to, vietoj juodos spal vos rudai juoda, plunksnų kraštai rusvi. Patino galva poilsio apdaru smėlio spal vos, nugara ruda, pilvinė kūno pusė bals va, krūtinės šonuose rusvos dėmės. Patelė poilsio apdaru rudesnė negu patinas. Jau nikliai panašūs į patelę.
Lietuvoje aptinkamas nominalinis sniegstartės porūšis Plectrophenax nivalis nivalis.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi tundrų zonoje nuo Skandinavijos iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurėje arealas siekia arktinę pakrantę, pietuose tęsiasi iki Kamčiatkos, Azijos pajūrio tundrų pietinės ribos, Pečioros žemupio, Kanino pusiasalio, šiaurinės Kolos, pietinės Skandinavijos kalnų. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Grenlandijoje, Islandijoje, daugelyje arktinių Amerikos ir Eurazijos salų. Žiemoja Vakarų ir Vidurio Europoje, Šiaurės Afrikoje, Kinijoje.
Per rudeninę ir pavasarine migracija aptinkama visoje respublikoje, tačiau negausiai.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas.
Biologija. Migruodama apsistoja didesniuose laukuose,...
Peri pavienėmis poromis. Lizdus suka uolų plyšiuose, tarp akmenų. Peri ir arti gyvenviečių. Lizdą iš žolių, samanų, kerpių krauna patelė. Gūžtą iškloja plaukais, plunksno mis. Dėtyje 4—6 (7—8) balsvi žalsvo atspalvio, išmarginti įvairios spalvos dė melėmis, 21,9X16,2 mm dydžio kiauši niai. Patelė peri 10—15 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 10—14 dienų. Pirmas penkias dienas patinas neša maistą patelei, o ši maitina jauniklius. Vėliau juos maitina abu porelės nariai. Po 8 dienų jaunikliai jau palieka lizdą. Būdingi du veisimosi ciklai.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
