Pentinuotoji starta
Praskrendanti rūšis.
Pentinuotoji starta kiek didesnė už na minį žvirblį. Nuo nendrinės startos skiriasi šviesia akių srities juostele.
Patino galva, gerklė ir pagurklis juodi, juostelė, einanti nuo akių pakaušio link kaklo šono, balta. Kaklo viršutinė dalis ryškiai ruda. Nugara ir antuodegis rudai pilki. Sparnai ir uodega rudi. Dvi sparnų kraštinės plunksnos baltai dėmėtos. Krūtinė ir pilvas balsvi, kūno šonai išmarginti juodomis dėmėmis. Snapas gelsvai rudas, rainelė tamsiai ruda. Kojos rudos, užpakalinio piršto nagas ilgas. Patelė šviesės, blankesnių spalvų, vietoj juodos spalvos rudai juoda. Gerklė balsva, vainikas iš juodų plunksnelių. Galva išmarginta palšais išilginiais dryžiais. Sprandas rusvai geltonas. Kūno šonai išmarginti tamsiai rudomis dėmelėmis. Patino poilsio apdaro juodų spalvos plunksnų kraštai palši. Jauniklių kūno viršutinė dalis rusvo atspalvio, apačia smarkiai dėmėta.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurėje arealas siekia arktinę pakrantę, pietuose tęsiasi iki Kamčiatkos, Anadyrio baseino, Obės žemupio, Chibinų, vidurinės Skandinavijos. Gyvena Šiaurės Ame rikoje, Grenlandijoje, daugelyje arktinių Amerikos ir Eurazijos salų. Žiemoja pietinėse Europos...
Migracija. Pabaltijo regiono pietinėje dalyje stebima per rudeninę ir pavasarinę migraciją. Latvijoje keletą kartų stebėtos spalio pirmoje pusėje ir balandžio viduryje, gegužės pirmomis dienomis.
Biologija. Peri įvairiais puskrūmiais ir poliariniu beržu apaugusioje atviroje tundroje. Kalvotoje pajūrio tundroje kiek retesnė. Migruodama apsistoja plačiuose laukuose. Į lizdavietes pirmieji atskrenda patinai, o kartais jas užima jau per migraciją susidariusios poros.
Patelė lizdą suka po žolių kupsteliu iš sausos žolės, samanų, šaknelių. Gūžtą iš kloja plunksnomis.
Dėtyje 5—6, rečiau 2—4 ar 7 pilki su vos pastebimu žalsvu atspalviu ir įvairios formos dėmelėmis kiaušiniai.
Jauniklius prižiūri abu porelės nariai. Juos maitina beveik ištisą parą su 2—3 val. pertrauka naktį. Jaunikliai lizde iš būna 8—10 dienų. Po to dar apie 10 dienų juos maitina tėvai.
Per pavasarinę migraciją tundroje renka augalų sėklas, o veisimosi periodu le sa tik bestuburius.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
