Sodinė starta
Perinti, traukianti rūšis.
Sodinė starta yra kiek mažesnė už na minį žvirblį. Ją galima pažinti iš geltonos gerklės bei pilkos galvos.
Patino galvos ir kaklo viršutinė dalis pilka, rusvo atspalvio, neryškiai marga. Nugarinė dalis ryškiai ruda, tamsiai dė mėta. Antuodegis pilkai rusvas, gelsvo atspalvio. Uodega juodai ruda, kraštuose baltos dėmės. Smakras, gerklė ir juostos žemiau skruostų geltoni, pagurklis ir krū tinės priekinė dalis geltonai pilki, kita apa tinė kūno dalis rūdžių spalvos, šonai švie sesni. Snapas rausvas. Kojos raudonai ru dos. Rainelė ruda. Patelės galva juodai rusva, rudai dėmėta. Gerklė balsva, šonuo se išilginės tamsios dėmės. Pilvas balsvas. Jaunikliai panašūs į patelę, tik jų apatinė kūno dalis labiau dėmėta, galvos viršus rudo atspalvio. Išsirita apaugę ilgokais šviesiai rusvais pūkais, žiotys rausvos.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Rytų Sibiro. Šiaurėje arealas siekia šiaurinę Skandinaviją, Bal tąją jūrą, Jenisejaus aukštupį, pietuose tęsiasi iki Altajaus, šiaurinio Kazachsta no, Volgos deltos, šiaurinio Irako, Ma žosios Azijos, Balkanų pusiasalio, Vidur žemio jūros pakrantės. Žiemoja Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuo se Rytuose.
Lietuvoje paplitusi labai...
Migracija. Į gyvenamąsias vietas grįžta balandžio pabaigoje—gegužės pirmomis dienomis. Išskrenda rugpjūčio mėn.
Biologija. Veisimosi periodu mėgsta sausas, ypač pušynų, pamiškes, nedide lius laukų gojelius. Maisto ieško dobilų, bulvių pasėliuose. Kartais įsikuria sodų pakraščiuose. Gyvenvietėse neperi, tačiau pavienių kaimo sodybų nevengia.
Aktyvi tik dieną. Patinėliai paprastai tupi ant telefono ar elektros stulpų, pu šyse. Žmogaus vengia. Prie giedančių patinų priartėti arčiau kaip per 100 m pavyksta retai. Lizdo teritorija didelė. Maitintis suaugę paukščiai skrenda iki 150—200, rečiau iki 400 m atstumu. Gyvena grupėmis. Nedidelėje teritorijoje galima aptikti 2—3 ar daugiau patinų. Tai ne kolonija, tačiau tarp atskirų individų (porų) palaikomas ryšys. Vienam patinui kiek pačiulbėjus, tuojau įsiterpia antras, po to trečias. Todėl dažniausiai girdėti ne giedantis vienas patinas, o jų duetai ar tercetai.
Sodinės startos giesmė panaši į geltonosios startos, tik lėtesnė. Paprastai skamba „ti-ti-ti, tjur". Lizdus pradeda sukti gegužės pirmoje pusėje, ant žemės po nusvirusiomis krūmų šakomis ar atviroje vietoje po žolių kupsteliu, netoli pamiškės ar medžių grupės. Lizdą suka tik patelė iš smulkių stiebelių bei šaknelių. Gužtą paprastai iškloja smulkiomis šaknelėmis, ašutais, plaukais. Lizdo skersmuo 9,2 cm, gūžtos plotis 5,6, gylis 4,0 cm.
Deda 4—5, rečiau 6 balsvus su įvairios formos nedideliais įvairių atspalvių tamsesniais taškeliais, dėmelėmis, gyslelėmis kiaušinius. Peri tik patelė 11 — 14 dienų. Jauniklius maitina ubu porelės nariai. Lizde jaunikliai prabūna apie 12 dienų. Palieka lizdą dar nemokėdami skraidyti. Kurį laiką juos dar maitina ir saugo suaugę paukščiai.
Lizde jaunikliai maitinami vabzdžiais, ypač vikšrais, lervomis. Patelė smulkias drugių lervas rinko dobilų lauke maždaug už 40-50 m nuo želdinių.
Sodinės startos dažniau si maitinasi įvairių augalų sėklomis. Jas renka daržuose, soduose, bulvių laukuose.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
