Nendrinė starta
Perinti, traukianti rūšis.
Nendrinė starta kiek mažesnė už na minį žvirblį. Sparnai be baltų juostelių. Patiną nesunku pažinti iš juodos galvos.
Patino galvos viršus ir šonai juodi, apy kaklė balta. Nugarinė pusė tamsiai ruda, išmarginta tamsiomis dėmėmis, plunksnų kraštai rusvi. Antuodegis pilkas, uodega juodai ruda, kraštinės plunksnos baltai dėmėtos. Gerklė ir pagurklis juodi. Ūsai nuo snapo pamatinės dalies ir kūno apa čia balta, pilko atspalvio. Snapas juodas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos rudos. Pa telės galva juodai rusva, rudai dėmėta. Gerklė balsva, jos šonais eina išilginės tamsios dėmės. Pilvas balsvas. Jaunikliai panašūs į patelę, tik rudesni ir labiau dė mėti. Išsirita apaugę tankiais ilgais, rusvai juodais pūkais. Žiotys rausvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis nendrinės startos porūšis Emberiza schoeniclus schoeniclus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Europos arktinę pakrantę, Obės žemupį, Taimyro pusiasalį, pietuose tęsiasi iki Alašanio dykumos, Pakistano, Irano, Mažosios Azijos, šiaurinės Vidur žemio jūros pakrantės. Gyvena kai kuriose salose. Žiemoja šiaurės Afrikoje, Indijoje.
Aptinkama visoje respublikoje. Tinka muose biotopuose pasiskirsčiusi...
Lietuvoje, kaip ir gretimuose kraštuose, paskutiniais metais nendrinių startų sumažėjo. Neigiamos įtakos turėjo drėgnų žemių melioravimas. Nusausintame agrolandšafte nendrinės startos peri tik apyežerėse ir palei upelius.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Pajūriu gausiau skrenda balandžio I dekadą. Rudenį traukia rugpjūčio III — rugsėjo II dekadą.
Biologija. Peri šlapiose krūmotose pievose, įvairaus pločio užpelkėjusių vandens telkinių pakraščiuose, įvairaus dydžio tankia žoline ar reta sumedėjusią auga lija apaugusiose pelkutėse, žemapelkėse, durpynuose ir kt. Įsikuria švendrų, viksvų, nendrių sąža lynuose, tačiau tankios augalijos vengia.
Paprastai apsigyvena tik didelių nendrių plotų pakraščiuose. Būtinas nors nedidelis augalijos ardiškumas. Pavieniai krūmui ar aukštesnės nendrių, švendrų grupelės - labai svarbus lizdo teritorijos elementai.
Traukimo laikotarpiu neretai laikosi laukuose (bulvių, kukurūzų, runkelių). Anksti pavasarį kovo pabaigoje ar balandžio pirmomis dienomis, tik grįžę patinukai nuolat gieda, tupėdami karklų krūmeliuose ar ant aplūžusių švendrų, nendrių stiebų. Tada būdinga įstriža tupėjimo poza, nes paukštis įsikimba į be veik vertikaliai augančių augalų stiebus. Tokią elgseną periodiškai galima matyti visą veisimosi periodą nuo balandžio pradžios iki rugpjūčio vidurio.
Gana būdinga viliojimo nuo lizdo elgsena. Pakilę suaugę paukščiai skrenda demonstratyviai, blaškydamiesi į šalis arba kitaip viliodami priešus.
Ieškodama maisto, nendrinė starta ne tik vaikšto žeme, bet ir kopinėja augalų stiebais, ploniausiomis krūmų šakelėmis.
Keliolika dienų vėliau atskridusios patelės randa patinus jau užėmusius lizdo teItorijas. Poros balandžio pradžioje pradeda rūpintis lizdais. Juos suka ant žemės, kelių ar net keliasdešimt centimetrų aukštyje, kartais pina tarp žolinių augalų, rečiau krūmų. Lizdai paprastai būna gerai paslėpti: viksvų kupstuose, tarp retų nendrių, švendrų, augančių sausumoje ar vandenyje kelių centimetrų gylyje, tarp įvairių plūduriuojančių augalų, kartais prie pat atviro vandens. Pirmuosius lizdus suka tarp pernykštės žolės, o antrosios vados dažniau tarp žalių augalų, ypač po pelkinių paparčių kupsteliais.
Lizdas iš įvairių žolių, ypač viksvų, paparčių, varpinių augalų stiebelių ir la pelių. Gūžta išklojama ta pačia smulkesne medžiaga, taip pat nendrių, švendrų plo nomis šakelėmis, kartais ašutais, gyvulių plaukais bei plunksnomis. Pirmuosius kiaušinius pradeda dėti jau balandžio antros dekados pabai goje. Anksčiausiai pirmas kiaušinis padė tai 1985 m. balandžio 18 d. Pats kiaušinių dėjimas balandžio pabaigoje—gegužės pradžioje. Pirmo kiaušinio dėjimo perio das labai ilgas (ne mažiau kaip 93 die nos) ir tęsiasi iki liepos antros dekados pabaigos.
Lietuvoje nendrinės startos veisiasi du kartus per metus. Dėtyje paprastai 5 kiaušiniai. Kiaušiniai spalva panašūs į kitų startų — blyškiai pilki su tamses niais taškeliais, gyslelėmis.
Peri daugiausia patelė 12—14 dienų. Jaunikliai lizde prabūna 10 - 13 dienų. Lizdą palieka dar nesugebėdami skraidyti. Jaunikliai daugiausia minta vabzdžiais, ypač žirgeliais. Nuo liepos vidurio ir mig racijos periodu sulesa nemažai įvairių sėklų.
Nendrinė starta gausi pelkių paukščių rūšis. Minta drėgnų vietų bestuburiais, o rudenį piktžolių sėk lomis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
