Geltonoji starta
Perinti, klajojanti, žiemojanti rūšis.
Geltonoji starta kiek didesnė už naminį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš geltonos spalvos ir rudo antuodegio.
Patino viršugalvis geltonas, tamsiai dėmėtas. Antakiai geltoni. Skruostai alyviškai geltoni. Nugara pilkai ruda, išmarginta juodomis išilginėmis dėmėmis, plunksnų kraštai šviesūs. Juosmens ir uodegos den giamosios plunksnos ryškiai rudos. Vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos, dvi kraštinės su baltomis dėmėmis. Gerklė geltona, jos šonuose yra rusvi taškeliai. Krūtinė ryškiai ruda, kita pilvinė dalis geltona. Išilgai šonų driekiasi dėmė. Sna pas rudas. Rainelė ruda. Kojos šviesiai rudos. Patelė ne tokių ryškių spalvų kaip patinas, geltona spalva blyškesnė, galva ir krūtinė išmarginta tamsiomis dėmėmis. Ruda krūtinės juosta siauresnė, kūno šonai ir pauodegys labai dėmėti. Jaunik liai panašus į patelę, bet blankesnių spalvų. Išsirita apaugę tankiais, ilgais, tamsiai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis geltono sios startos porūšis Emberiza citrinella citrinella.
Paplitimas. Arealas pertrauktas. Eura zijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki vakarinio Baikalo kranto. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Jenisejaus žemupį, pietuose tęsiasi...
Lietuvoje paplitusi maždaug tolygiai. Retai aptinkama tik dideliuose miškų masyvuose ir monotoniškose laukų platy bėse.
Biologija. Veisimosi periodu dažniausiai aptinkama laukų, pakelių želdiniuose, pamiškėse, plynose kirtavietėse. Mėgsta sausesnes vietas. Gausi nedideliuose pušynėliuose, taip pat melioracijos griovių išraižytoje vieto vėje. Krūmotose šlapiose pievose jų gausumas maždaug 12 kartų mažesnis negu pušynuose. Pelkėtose vietose visai neperi. Apsigyvena ir priemiesčių parkuose, ypač jaunuose retuose želdiniuose.
Aktyvi tik dieną. Nevengia žmogaus. Žiemą telkiasi prie fermų, sandėlių, šiau dų stirtų. Dažnai maisto ieško ant kelio, šalikelėse. Tuo laiku gana daug jų pa kliūva po mašinų ratais.
Veisimosi periodu pora užima tam tikrą teritoriją, kurią patinas aktyviai gina. Rudens—žiemos periodu telkiasi į būre lius dažniausiai po kelis — keliasdešimt paukščių. Tik labai retai susiburia dideli (iš kelių šimtų individų) būriai.
Pavasarį, paprastai kovo pirmoje pusė je, tik atšilus orui, būreliai pakrinka. Pa iniai pasirenka lizdo teritorijas ir pradeda giedoti. Pirmoji giesmė pasigirsta maždaug nuo kovo 1 d. Giesmelė monotoniška, tačiau maloni. Giedodamas patinas paprastai tupi medžių ar krūmų viršūnėse, ant elektros ar telefono atramų, tvorų ir kt.
Balandžio pirmomis dienomis pradeda sukti lizdus. Veisimosi periodo pradžia labai priklauso nuo meteorologinių są lygų. Atšalus orams, lizdų nebesuka. Kartais, ypač gerokai pasnigus, vėl telkiasi į būrius.
Lizdą suka ant žemės arba neaukštai krūmuose, žemuose medeliuose. Krūmuose ir mažuose medeliuose liz do pagrindas sukamas iš stambesnių augalų (ypač varpinių) stiebelių ir lapų, kartais iš buitinių atliekų — siūlų, medžiagos gabalėlių. Gūžta išklojama smulkiais auga lų stiebeliais, plaukais, dažniausiai arklių ašutais. Gūžtos dydis 4,5, skers muo — 6,5 cm. Balandžio pabaigoje—gegužės pradžioje deda pirmuosius kiaušinius. Dėtyje 3 - 5 kiaušiniai . Kiaušiniai balsvi su tamsiomis dėme lėmis ir gyslelėmis. Tokios siūlelių for mos dėmės būdingos startų genčiai. Patelė peri 12—13 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 11 —12 dienų ir dar neskrai dydami palieka lizdą. Juos dar apie sa vaitę maitina tėvai. Skraidyti pradeda maždaug 16 dienų amžiaus.
Minta daugiausia įvairių augalų sėklo mis (piktžolių ir kultūrinių varpinių augalų). Jas lesa tik nuo žemės. Daug žūva nuo beicuotos sėklos. Veisimosi periodu lesa įvairius bestuburius. Jauniklius mai tina ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
