Pilkoji starta

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Emberiza calandra

Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.

Pilkoji starta yra didesnė už naminį žvirblį. Jai būdinga didelė apvali galva ir trumpas snapas.

Patino ir patelės viršutinė kūno pusė pilkai rusva, išmarginta išilginėmis tamsiomis dėmėmis. Juosmuo ir antuodegis tamsiai rusvi. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos su šviesiais kraštais. Gerklė, krūtinė ir pilvas balsvi su rusvomis išilginėmis dėmelėmis. Snapas ir kojos gelsvos. Rainelė ruda. Jaunikliai panašūs į suaugusius. Nugara kiek rudesnė, o pilvinė pusė rusvo atspalvio. Jaunikliai išsirita apaugę tankiais, ilgais, gelsvai rudais pūkais.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Irtyšiaus aukštupio. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švediją, Latviją, Vidurio Rusijos aukštumą, Kopetdagą, pietuose tęsiasi iki Tian Šanio, Afganistano, Persų įlankos, Irako, Sirijos, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Britų, Gotlando, Kanarų bei visose Viduržemio jūros salose. Žiemoja paplitimo areale.

Veisimosi periodu aptinkama beveik tik Vidurio Lietuvoje. Jos gausumas ir teritorinis pasiskirstymas respublikoje per paskutinius keliasdešimt metų buvo labai nepastovus.

Migracija. Traukiantis paukštis. Aptinkamas ir žiemą.

Biologija. Mėgsta drėgnus derlingus...

drėgnus derlingus laukus, kuriuose auga pavienių medžių, krūmų arba yra elektros bei telefono stulpų. Vengia miškingų, labai drėgnų bei atvirų plotų. Kaip ir geltonoji starta, mėgsta tupėti pavienių medžių, krūmų viršūnėse, ypač ant telefono, elektros perdavimo linijų. Patinas beveik visą vasarą gieda. Jo giesmelė panaši į geltonosios startos.

Lizdai gerokai stambesni negu kitų startų. Išorinis skersmuo 10,0 - 13,0 cm, gūžtos skersmuo 6,5 -8,0, gylis apie 4,0 cm. Lizdą suka iš žolių stiebelių, šiaudelių, šaknelių, lapelių. Vidų iškloja šaknelėmis, žolių stiebeliais ir plaukais, ašutais ar plunksnomis. Lizdas primena netvarkingai sumestą žolelių kuokštą. Jį slepia medžių ar krūmų priedanga arba aukštos žolės. Kartais lizdą suka ir neaukštai (iki 2 m) krūmuose. Vakarų Europoje nustatyta 1—3 veisimosi ciklai.

Dėtyje 4—5, rečiau 2 - 3 ar 6-7 balsvi su tamsesnėmis įvairių atspalvių dėmelėmis, taškais bei gyslelėmis kiaušiniai. Daugiau dėmėtas bukasis galas. Peri tik patelė 12 - 14 dienų. Lizdą jaunikliai palieka po 11-13 dienų.

Minta įvairiu maistu. Daugiausia augalų sėklomis. Vasarą sulesa daug bestuburių. Jaunikliai paprastai maitinami vabzdžiais.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.

PAUKŠČIAI pagal ABĖCĖLĘ:

A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž