Juodagalvė kiauliukė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Saxicola torquata

Retai užskrendanti rūšis.

Juodagalvė kiauliukė mažesnė už naminį žvirblį. Nuo kiauliukės skinasi tamsia galva.

Patino nugarinė pusė juoda, tik antuodegis ir apykaklė balti. Gerklė juoda, pagurklis ir krūtinė ryškiai rudi, pilvas balsvas. Sparnuose plati balta juostelė. Snapas ir kojos juodos. Rainelė tamsiai ruda. Patelės viršutinė kūno pusė pilkai rusva, tamsiai dėmėta. Pilvinė pusė rusva su ryškiai ruda juosta ant krūtinės.

Jauniklių nugarinė pusė ruda, kiekvienoje plunksnoje ryškiai ruda dėmė su tamsia viršūne. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos su plačiais šviesiais kraštais. Kūno apačia rusva, plunksnų kraštai tamsūs.

Į Lietuvą gali užklysti juodagalvės kiaulininukės porūšis Saxicola torquata rubicola.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Korėjos pusiasalio. Šiaurėje arealas siekia Jutlandijos pusiasalį, Lenkiją, Dono žemupį, Uralo žemupį, Pečioros vidurupį, Jenisėjaus žemupį, Lenos vidurupį, pietuose tęsiasi iki pietinės Kinijos, Afganistano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Afrikoj ir daugelyje salų. Žiemoja Afrikoje.

Migracija. Traukianti rūšis. Vasarą užklysta į Lietuvą.

Biologija. Gyvena sausose, dažnai akmenuotose, nedideliais krūmais apaugusiose vietose, dykvietėse. Mėgsta tupėti atvirose...

tupėti atvirose vietose. Balsas skamba „fid tak tak". Giesmė susideda iš įvairių, greitai kartojamų garsų. Lizdas paprastai būna ant žemės po krūmu ar akmeniu. Jį suka patelė iš samanų, sausų žolių stiebelių, gūžtą iškloja plaukais, plunksnomis. Veistis pradeda birželio pradžioje. Išveda dvi vadas. Deda 5—6 žalsvai mėlynus, dėmėtus 17,9X14,1 mm dydžio kiaušinius. Dažniausiai peri patelė, 14 - 15 dienų, jaunikliai lizde išbūna 12 - 13 dienų. Juos maitina abu porelės nariai.

Minta įvairiais vabzdžiais.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.