Kultupys
Perinti, traukianti rūšis.
Kultupys yra naminio žvirblio dydžio. Jį nesunku pažinti iš ryškiai baltų antuodegio ir uodegos šonų.
Patino viršutinė kūno pusė pilka, nugara rusva. Kakta, antakiai ir antuodegis balti. Skruostai nuo snapo žiočių iki ausų ir sparnai juodi. Apatinė kūno dalis balta, rusvo atspalvio. Vidurinė vairuoja mųjų plunksnų pora juoda su tamsia pa matine dalimi, kitos plunksnos baltos su juodais galais. Snapas ir kojos juodos. Rainelė ruda. Patelių nugarinė pusė rusva, pilvinė balsvai rusva. Rudeniop išsišėręs patinas panašus į patelę. Jauniklių viršutinė kūno dalis smulkiai dėmėta, apatinės kūno dalies plunksnos tamsiai apvedžiotos. Tik išsiritusių galva, pečiai ir nugarinė priekinė dalis apaugę gana tamsiai pilkais pūkais.
Lietuvoje gyvena nominalinis kultupio porūšis Oenanthe oenanthe oenanthe.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurėje arealas siekia Arkties pakrantę, pietuose tęsiasi iki Ochotsko jūros, Chingano kalnų, Chvangchės slėnio, Himalajų, Afganistano, Irano, Persų įlankos, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Šiaurės Amerikoje, daugelyje šiaurinių salų, Šiaurės Afrikoje. Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje aptinkamas...
Lietuvoje aptinkamas visur, tačiau retokas. Paskutiniais dešimtmečiais kultupių gerokai sumažėjo.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.
Biologija. Laikosi prie gyvenviečių, dulkėtose priemiesčių aikštėse ir geležinkelių stotyse tarp medienos rietuvių ir gelžgalių krūvų, lentpjūvėse, miško me džiagos sandėliuose, durpynuose, kelmų sąvartynuose. Per rudens ir pavasario traukimą aptinkama neakmenuotuose ari muose, šlapiose pievose, iškastų griovių patiltėse, vienišuose medžiuose. Gana bailus. Skraido pažemiu, dažnai nutupia ant akmens ar grumsto. Tai išskleisdamas, tai suglausdamas uodegos plunksnas, ją kilnoja, kraipo į šonus, kartkartėmis plasteli sparnais. Žeme straksi šuoliais. Pakilęs, vietoje plevendamas sparnais, traukia trumpą giesmę. Lietuvoje dažniausiai pastebimi poromis, pavieniui arba neglaudžiais (iš kelių paukščių, dažniau šeimyniniais) būriais. Pietinės Europos plikuose uolynuose (pvz., Krymo priemiesčiuose) stebimi jų gausesni pulkai. Aktyvūs dieną ir prietemoje. Keliauja naktimis.
Lizdus krauna gegužės viduryje paprastai ant žemės, malkų, akmenų ar kelmų krūvose, rąstų rietuvių plyšiuose, po sandėlių pamatais, palėpėse, iš samanų ir sausų žabų, šakelių bei lapų. Menkai įdubusias gūžtas iškloja plunksnomis, plaušais, plaukais. Lizdas dažniausiai būna netaisyklingos formos. Deda 5—7 šviesiai melsvus, vidutiniškai 21,3X15,5 mm dydžio ir 2,5—3,0 g masės kiaušinius, patelė peri 14 dienų. Jaunikliai, maitinami abiejų porelės narių, gūžtose už trunka 14—16 dienų. Per metus išveda vieną vadą. Jaunikliai iš lizdų pakrinka birželio viduryje, o kartais ir liepos pir mosiomis dienomis. Perėjimo laikotarpiu išardžius plytų ar rąstų krūvas, kartu žūva jų plyšiuose sukrauti kultupių liz dai. Daug prie namų besislapstančių menkai paskrendančių jauniklių sunaikina katės, žiurkės.
Lesa sliekus, sraiges, vorus, vabalus, žiogus, skėrius, muses, drugius ir kitus dykvietėse aptinkamus vabzdžius. Kultupys gana naudingas, puošnus gies mininkas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
