Kikilis
Perinti, traukianti rūšis.
Kikilis naminio žvirblio dydžio. Jį nesunku pažinti iš baltų juostelių sparnuose.
Patino kakta juoda, viršugalvis ir sprandas pilkai mėlyni. Nugara rusva, antuodegis žalsvas. Sparnai juodai rudi su dviem baltomis juostelėmis. Vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos, dvi kraštinės išmargintos didelėmis baltomis dėmėmis. Skruostai ir apatinė kūno pusė raudonai rudi, pilvas šviesesnis. Snapas melsvai pilkas, rudenį rudas. Kojos rausvos. Rainelė ruda. Patelės nugarinė pusė rusvai pilka, antuodegis žalias. Pilvinė dalis pilkai ruda. Snapas pilkas. Jauniklių Spalva blankesnė negu patelės. Jie išsirita apaugę tankiais, ilgais, balsvais pūkais. Žiotys ryškiai raudonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis kikilio porūšis Fringilla coelebs coelebs.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Baikalo. Šiaurėje arealas siekia šiaurinę Skandinaviją, Pečioros vidurupį, Obės žemupį, pietuose tęsiasi iki Irkutsko, šiaurinio Kazachstano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena šiaurės Afrikoje, kai kuriose Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.
Lietuvoje labai dažnas.
Migracijai Tikrasis artimas migrantas.
Intensy viai skrenda balandžio I-II dekadą. Ru deninė migracija prasideda rugsėjo II de kadą,...
Biologija. Aptinkamas miškuose, soduo se, taip pat laukų, vandens telkinių apsauginiuose želdiniuose, miestų ir gyven viečių želdynuose, miško parkuose, skveruose, kapinėse ir visur, kur yra medžių bei krūmų, ypač eglių. Parskridę pati nai čiulbėti pradeda tik po 2-4 dienų. Patelės grįžta 3-7 dienomis vėliau. Pa sirinkęs lizdo teritoriją, patinas čirškia malonią, dažnokai kartojamą giesmelę. Kartais girdėti savotiškas riaumojantis garsas „rrid, rrid", dažniau „fink, fink, fink".
Pasirodžius patelei, abu poros nariai kartu skrenda rinkti maisto bei saugo liz davietę. Kraudamos lizdą, patelės pradeda bendrauti su patinais. Jos atsiliepia į pa tinų čiulbėjimą, tupi tame pačiame me dyje ir savotiškai cypsi. Šį balsą galima girdėti iki perėjimo pradžios. Lizdą krauna labai intensyviai, per valandą prie lizdo atskrenda iki 30-40 kartų. Darbą baigia per 6-9 dienas. Dažniausiai lizdui me džiagą (samanas, žolių lapelius, stiebe lius) renka arti (50-60 m spinduliu). Dažniausiai lizdus suka iš samanų, smul kių šakelių, kerpių. Tarp samanų ir šake lių gausu spyglių. Be to, lizduose aptin kama dilgėlių, medžių plaušų, varpinių augalų stiebelių ir lapelių. Lizdo vidų iš kloja gyvūnų plaukais, plunksnomis, už maskuoja žieve, samanomis, kerpėmis. Kartais patelės lizdui krauti panaudoja senus lizdus. Paprastai lizdus krauna eglėse, pušyse, beržuose, ievose, juodalksniuose, lazdynuose. Miestuose daugiausia krauna eg lėse, tujose, liepose, gluosniuose, ąžuoluose, maumedžiuose, o soduose - obe lyse ir kriaušėse. Eglėse lizdai paprastai būna ant šakos 0,20-1,30 m atstumu nuo kamieno nevienodame aukštyje; že miausiai, 1,1 m rastas eglaitėje, aukščiau siai, 4 m ąžuole. Lapuočiuose lizdus krau na daugiausia prie kamieno ant storų šakų arba tarp dviejų šakų.
Kiaušinius pradeda dėti jau balandžio pabaigoje. Dėtyje 4-6 šviesiai melsvi, žalsvi ar rusvi, išmarginti raudonomis, violetinėmis, juosvai violetinėmis dėmėmis, taškais ar gyslelių formos juostelėmis kiaušiniai. Bukajame kiaušinio gale margumai dažnai sudaro lyg savotišką žiedą. Peri daugiausia patelė 12-13 dienų.
Jaunikliai išsirita per 1 - 2 dienas. Tik išsiritę būna silpni, nejudrūs. Tačiau jų svoris intensyviai didėja ir 4 - 5 dienų amžiaus jaunikliai būna judrus, o garsus pradeda skleisti po 8-10 dienų. Lizdą palieka 11 - 13, rečiau 14 dienų amžiaus. Tada jauniklių plunksnos būna dar nevisiškai suaugusios, todėl jie beveik nepaskrenda. Įsikūrusius gretimuose medžiuose bei krūmuose jauniklius kelias dienas maitina suaugę paukščiai.
Minta įvairiu maistu. Pavasarį lesa piktžolių ir medžių sėklas, javų grūdus, pumpurus, žiedus. Vėliau - daugiausia vabzdžius.
Tai bene gausiausia Lietuvoje paukščių rūšis. Naudingas, naikina žalingus vabzdžius ir piktžolių sėklas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.