Šiaurinis kikilis

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Fringilla montifringilla

Retai perinti, praskrendanti rūšis.

Šiaurinis kikilis naminio žvirblio dydžio. Nuo kikilio skiriasi baltu antuodegiu.

Patino galva, sprandas ir nugara juodi. Juosmuo ir antuodegis balti. Vairuojamosios plunksnos juodos, kraštai šviesūs, kraštinės plunksnos apačia balta. Plasnojamosios plunksnos juodos. Sparne dvi tamsios juostelės. Krūtinė ir plati juostelė pečių srityje oranžinės. Pilvas baltas. Snapas melsvas. Rainelė juoda. Kojos pilkai rausvos. Patelė šviesesnė ir blankesnė negu patinas. Vietoj juodos spalvos vyrauja tamsiai ruda, o vietoj oranžinės - gelsvai rusva. Rudenį patino galva ir nugara juoda, išmarginta plačiomis rudomis dėmėmis. Jaunikliai panašūs į patelę; viršugalvio šonuose dvi tamsios juostelės. Snapas rudas. Išsirita apaugę baltais pūkais.

Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Skandinavijos iki Kamčiatkos. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Jenisejaus deltą, Anadyrio aukštupį, pietuose tęsiasi iki pietinės Norvegijos, Volgos aukštupio, pietinio Uralo, Altajaus, Baikalo.

Žiemoja Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Kinijoje.

Lietuvoje paprastai aptinkamas traukimo periodu. Pavienių paukščių žiemoja. Peri labai retai. Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Traukia pajūriu. Gausiau pastebimas rudenį. Pajūriu...

rudenį. Pajūriu migruoja kovo III - balandžio II dekadą, spalio I-II dekadą. Šiltomis žiemomis dalis paukščių žiemoja Lietuvoje.

Biologija. Veisimosi periodu gyvena spygliuočių, mišriuose bei lapuočių miškuose. Traukimo laikotarpiu laikosi laukuose, ypač nesuartose dirvose, apsilanko soduose, parkuose. Rudeniop būriuojasi dažnai su kitais kikiliniais paukščiais. Šaukia šaižiu bei ištęstu balsu „čžyy" ar „kvėk". Giesmelė ne tokia melodinga ir skardi kaip kikilio.

Lizdą krauna eglėse, pušyse, alksniuose 2-9 m aukštyje, prie medžio kamieno. Jis panašus į kikilio, tik didesnis. Lizdą suka ir kiaušinius peri patelė. Veisiasi balandžio-birželio mėn. Deda 5-7 šviesiai melsvus, dėmėtus ir taškuotus. Juos peri 11 -12 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 11 -13 dienų. Juos maitina abu porelės nariai. Paprastai išveda vieną vadą.

Minta įvairiomis sėklomis, laukuose sulesa daug piktžolių, vasarą gaudo vabzdžius.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.